Žurnalisto plunksna man – įrankis kovoti už žmogaus teises. To nedaryčiau, jei nematyčiau šiame darbe prasmės. Man labai svarbu, kad tiek darbe, tiek bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje į mane žvelgtų be stereotipų, man svarbi lygiavertė partnerystė, svarbu, kad mano vaikas augtų tolerantiškoje aplinkoje, nuo mažens neprimetant, kas galima mergaitėms, o kas – berniukams ir t.t. Ne kartą teko girdėti įvairiausių dalykų apie save, tarp jų – kad žmogaus teisių temos man kenkia. Neva pradėsiu nepatikti vyrui, nes esu feministė, aplinkiniai nusisuks, nesupratę, kodėl ginu LGBT+ žmones ar palaikau lyčių lygybę ir pan. Bet žinot ką? Lai ir nusisuka tie, kurie nesupranta, kaip svarbu, kad nebūtų lygesnių už lygius, o žmogų gerbtume nepriklausomai nuo rasės, seksualinės orientacijos, socialinio statuso ar kitų dalykų. Ir jei mano publikacijos prisideda prie didesnio suvokimo, kodėl svarbu kelti žmogaus teisių klausimus, jei jos skatina pokyčius, tai man didžiausias įvertinimas!