Apostazė: kodėl žmonės traukiasi iš tikėjimo ir į jį sugrįžta?
Vieniems tikėjimas – gyvenimo esmė, kiti religijai abejingi, tretiems ji kelią pyktį ar net agresiją. Silvestro Polinausko vaizdo pasakojime trys jauni žmonės dalijasi mintimis apie tikėjimą ir apie tai, kas paskatina pasirinkti apostazę – atsiskirti nuo bažnyčios.
Demokratinėje visuomenėje kiekvienas žmogus turi teisę į religijos laisvę, taip pat teisę neišpažinti jokios religijos ar tikėjimo. 1948 m. priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje rašoma: „Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą.“
„Man Dievas kelia labai daug agresijos, aš nebenoriu, kad jis man keltų agresiją. Visame kame – perskaitau straipsnį prieš abortus, kad homoseksualūs žmonės nepriimti į tikėjimą <…> dėl pedofilijos <…> galiausiai aš nebenoriu būti to dalis“, – sako nuo bažnyčios atsiskyrusi menininkė Violeta Nikolajevna.
Menininkę iš vėžių išmuša tikintieji, kurie ant kaklo turi pasikabinę kryžių ir bando aiškinti gyvenimo tiesas, o po kelių taurelių muša kitą žmogų.
„Mane paskatino išeiti iš bažnyčios tas vargas, aš visą laiką iš krikščionių jaučiau vargą. Kiek aš buvau bažnyčioje, atrodo, kad jie visi verkia, atgailauja, save muša. Toks jausmas, kad jie nėra laimingi. Ir jie nežino, ar kada nors ateityje bus laimingi. Visą laiką gyventi baimėje... man atrodo, ne tam mes čia gyvename“, – mintimis dalijasi V. Nikolajevna.
Radijo laidų vedėja Laura Žukaitė pradėjusi aktyviai išpažinti tikėjimą visiškai pakeitė ir gyvenimo būdą.
„Po to kai (man – red. past.) paskelbė Evangeliją ir man iš tiesų prasidėjo atgaila, aš tiesiog nuoširdžiai supratau, kad tas gyvenimas, kurį aš gyvenau, buvo neteisingas ir nedoras ir aš visai ne taip viską supratau, – atvirauja mergina. – Esu patyrusi gyvenimą be Dievo, ir dabar gyvenu Dieve, ir aš nenoriu grįžti atgal.“
Aktorius, muzikantas Lukas Malinauskas savo dainose dažnai kritikuoja bažnyčią: „Aš šiuo metu save laikau pačiu gryniausiu ateistu. Aš augau tarp teatro pasaulio ir bažnyčios, nes tėvai dirbo vienas ten, kitas ten. Aš pradėjau matyti, kad tai veikia tais pačiais principais. Ir bažnyčia, katalikų krikščionių pasirodė, kad yra nebeveiksminga priemonė. Išpažintis tapo psichologine pagalba, inkvizicija – normalia teisine sistema“, – mintimis dalijasi aktorius.
Jo teigimu, kai atsiskiri nuo bažnyčios, tampa lengviau, nes tu pats tampi atsakingas už savo veiksmus.
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.