lt
Globalizacija keičia lietuvių požiūrį į mišrias šeimas
Apie mišrias šeimas Lietuvoje kalbama mažai, nors jų vis daugėja. Tiek Lietuvos, tiek pasaulio tendencija yra tokia, kad žmonės tampa mobilesni, maišosi rasės ir tautos. Kaip į tai žiūri tremtinė Sofija Šeduikienė, išleidusi savo abi dukras gyventi užsienyje? Apie tai – Vytauto Tinterio pasakojime.
Sofija Šeduikienė ir jos vyras Vytautas. Stop kadras. /
Vytautas Tinteris
Sofija Šeduikienė vaikystę praleido tremtyje. Jos teigimu, tuo metu tėvams buvo labai svarbu, kad nebūtų tautų maišymosi. „Mes jau į galą gyvenom gerai Sibire, tik buvo labai didelė tėvams problema, tėvai labai žiūrėjo, kad nepasidėtų poravimasis, kas nevestų, neištekėtų, neįsimylėtų – kad nesugadintų gyvenimo. Kad nebūtų rusas koks nors“, – atvirauja moteris.
Tačiau jos gyvenimas susiklostė taip, kad abi dukros gyvena užsienyje. Maža to, viena iš jų sukūrė šeimą su juodaodžiu. Sofija sako iš pradžių su tuo niekaip negalėjusi susitaikyti: „Gavom žinutę, kad jinai tuokiasi. Mums buvo tokia tragedija, nežmoniškai. Vyras tamsiaodis, nežinom, į kurią pusę bėgti“, – prisimena S. Šeduikienė.
Tiesa, susitikusi su žentu moteris nuomonę pakeitė. Dar labiau jos širdį ištirpdė gimusi anūkė. Moteris negaili gražių žodžių apsakyti vaikaitės, taip pat Sofijos, žavesiui: „Ji mane taip sužavėjo...“ Nors S. Šeduikienei su anūke tenka bendrauti per vertėją, nes lietuvių kalbos ji nemoka, tarp judviejų užsimezgė šiltas ryšys. Sofija didžiuojasi anūke, kuri tapo modeliu, ją dainuojančią rodė Danijos talentų šou.
Sofijai teko permąstyti savo lietuviškumo sampratą. Ji tiki – net ir esant tokiai globalizacijai mūsų tauta neišnyks.
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.
