Žaliasis kursas – tik miestiečiams

Tauragė – bene sparčiausiai besivystantis apskrities centras. Žaliuoju kursu pasukusi Tauragės rajono savivaldybė nupirko elektrinių autobusų, tik jie nevažiuoja net į pačius artimiausius priemiesčio kaimus. Šakviečio bendruomenės namuose bendra.lt žurnalistus pasitikę aktyvūs kaimo gyventojai juokauja, kad žaliasis kursas – tik miestiečiams, nes kaimo keliai skirti dyzeliu varomiems traktoriams ir visureigiams.  

Kasdien ryte ir vakare pro Šakvietį ir aplinkinius kaimus suka mokyklinis autobusiukas – jis atveža vaikus į „Aušros“ progimnaziją ir po pamokų parveža atgal. Vairuotojas Virginijus Juodaitis pasakoja, kad pirmą vaiką paima dar 6 val., o į mokyklą atvažiuoja prieš 8 val. Jo teigimu, jei kelias būtų geresnis, maršrutą galėtų apvažiuoti greičiau. Dabar tenka judėti vos 30 km per valandą greičiu. Yra kelių, kurie vos pravažiuojami, ypač pavasarį ir rudenį. O vienoje vietoje Pagramantyje pakilus upės vandeniui iš viso nėra galimybės pravažiuoti. 

Tą patį patvirtina ir „Aušros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Poškienė – jos teigimu, tenka derinti su tėvais, kaip atvežti vaiką į mokyklą kitais keliais, nes mokyklinis autobusiukas tiesiog negali pravažiuoti. 

Beje, geltonasis autobusiukas veža tik progimnazijos moksleivius, o vyresniesiems, gimnazistams, tenka važinėti vietinio susisiekimo transportu. Bet septynios pamokos gimnazijoje baigiasi 14.30, o autobusas iš Tauragės išvyksta tik 17 val. Ankstyvą rytą iš namų išvykstantiems mokiniams diena smarkiai prailgsta, todėl tėvai patys važiuoja jų pasiimti. 

Šis kelias – vienintelis susisiekimas su Taurage Griaužų, Karapolio, Pagirupio, Šakviečio, Vaitimėnų gyventojams. Bendruomenės pirmininkės skaičiavimais, iš viso susidarytų apie 500 žmonių. Nemažai jų kasdien važiuoja pirmyn ir atgal į darbą, veža vaikus į mokyklą, būrelius.

Iki Mažonų, seniūnijos centro, vos 7 km, bet kelias toks, jog per duobes tenka kratytis pusvalandį ar net ilgiau, nors geru keliu ir iki pačios Tauragės žmonės nuvažiuotų per 10–15 minučių. Tikėtis, kad nelaimei ištikus, greitai atvyks greitoji pagalba ar ugniagesiai, tai pat neverta. Prieš keletą metų čia buvo kilęs gaisras. Šakvietiškiai sako tarp savęs pakalbėję, kad jei kelias būtų geresnis, gal būtų pavykę daugiau pastato išgelbėti. 

Geras niekada nebuvo

Šakviečio apylinkių gyventojai jau nebeatsimena, ar pro jų namus einantis valstybinės reikšmės žvyrkelis Nr. 4513 Mažonai – Šakvietis – Šilalė kada nors buvo geras. Net kai pravažiuoja kelią profiliuojantis valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ greideris, džiaugsmo nedaug: žvyro danga seniai nudulkėjusi, todėl ant kelio išversti akmenys dar labiau apsunkina eismą. Vasarą dar prisideda dulkės, o rudenį, žiemą ir pavasarį kelias pavirsta tikrų tikriausia „tarka“ – automobiliams tenka šokinėti iš vienos duobės į kitą. Todėl kenčia važiuoklės, „nuo proto nušoka“ elektronikos sistemos. 

„Mes kaime privalome turėti po du automobilius. Jei vienas sugriūva, sėdam į antrą. Kitos išeities nėra – pėsčias juk niekur nenueisi. Ne tragedija, smertis“, – apie gyvenimą prie žvyrkelio sako šakvietiškis Vytautas Norušas. 

Vietiniai gyventojai juokaudami rodo savo automobilius – jie vienas už kitą purvinesni. Plovykla yra tik Tauragėj – kol parvažiuoji, vėl tas pats. Esą anksčiau sustabdę policijos pareigūnai klausdavo, kodėl neplauna automobilio, dabar tik liepia nusivalyti purvinus valstybinės registracijos numerius. 

„Jei Tauragėje pamatysit purviną automobilį, žinokit, kad iš Šakviečio. Baisi sarmata – jei prireikia ko palaukti, turi nuo juo bėgti tolyn, kad žmonės nesijuoktų“, – neslepia Mažonų seniūnijoje gyvenantys žmonės. 

Priversti sukti aplinkiniais keliais

Šakviečio ir aplink jį esančių kaimų gyventojai nuo 2005 metų visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi „pramušti“ bent vieną asfaltuotą išvažiavimą iš kaimo. Iki Mažonų, per kuriuos veda asfaltuotas kelias, jiems 7 km, pasukus Lomių link, žvyrkeliu tenka važiuoti 4 km. 

„Per Lomius į Tauragę tenka važiuoti aplinkiniu keliu, bet važiuojame – vis ne tiek daug žvyrkelio, kuris dažnai būna nepravažiuojamas“, – neslepia Šakviečio apylinkės bendruomenės centro pirmininkė Reda Pudževelienė. 

Jos archyve jau susikaupė stora krūva nuo 2005 metų rašytų prašymų Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), Susisiekimo ministerijai, valstybės įmonei „Tauragės regiono keliai“, prieš keletą metų tapusiai AB „Kelių priežiūra“ padaliniu. Visuose juose – klausimai dėl asfaltavimo, ir skundai dėls prastos kelio būklės. 

Pirmasis kelio asfaltavimo projektas buvo parengtas dar 2005 metais. Jis liko neįgyvendintas, todėl bendruomenė rinko parašus ir siuntė savo atstovus į Susisiekimo ministeriją. Ministras Rokas Masiulis suteikė vilčių: žvyrkelį pro Šakvietį buvo suplanuota išasfaltuoti iki 2015 metų. LAKD sudarytoje žvyrkelių asfaltavimo programoje 2006–2010 metais buvo numatyta išasfaltuoti 4,3 km, 2010–2015 metais – dar 6,7 km kelio Mažonai–Šakvietis–Šilalė.  

Tačiau jau 2010 metais Šakviečio apylinkės bendruomenės centras gavo valstybės įmonės „Tauragės regiono keliai“ vyriausiojo inžinieriaus Stasio Būrės raštą, kuriame informuojama, kad 2009 metais valstybė perpus sumažino lėšas kelių asfaltavimui ir tiksliai pasakyti, kada bus pradėtas kelio Nr. 4513 remontas, negalima. Bendruomenei nurodyta, jog Tauragės savivaldybėje yra mažiausiai žvyruotų kelių visoje apskrityje – tik 56,46 proc. – gretimame Jurbarko rajone neišasfaltuota 69 proc., Šilalėje – 67,76 proc., Pagėgiuose – per 66 proc. kelių. 

Nuo tada Šakviečio apylinkių gyventojų prašymai visose institucijose atsimuša lyg žirniai į sieną. LAKD sudarytame 2018–2024 metais planuojamų asfaltuoti žvyrkelių sąraše įrašyti septyni „laimingi“ Tauragės savivaldybės žvyrkeliai, aštuntoje vietoje (t.y. nepatenkantis į asfaltuotinų sąrašą) – 1,12 km kelio į Šakvietį ruožas. Kiti to paties kelio ruožai – 10 ir 17 vietoje.  

„Mes visada liekame už linijos. Jau atrodo, kad kitame sąraše turėtume būti pirmi, bet pasikeičia prioritetai, ir vėl nukrentame žemyn. Ir taip – nuo 2005 metų. Negi per tą laiką valstybės ekonominė padėtis nepasikeitė, ir mes, įsikūrę visiškai šalia Tauragės, vis dar esame užkampyje?“ – stebisi Šakviečio apylinkės bendruomenės centro pirmininkė R. Pudževelienė.  Jos teigimu, bendruomenė neturi priekaištų savivaldybei – su jais pavyksta rasti bendrą kalbą, bet valstybės institucijų jaučiasi užmiršti ir negirdimi. 

Per mažai automobilių važiuoja? 

Vienintelis motyvas, kuriuo finansavimo skirstymu užsiimanti LAKD „ginasi“ nuo nepatenkintų gyventojų – pernelyg mažas eismo intensyvumas. 

„Mums aiškina, kad žvyrkeliu per dieną nepravažiuoja nei 400 automobilių. Kaip pravažiuos, jei nevažiuoja – neveža siuntų kurjerių tarnybos, nevažiuoja pas ūkininkus įmonių vadybininkai, mes patys stengiamės aplenkti tą žvyrkelį – vieni kitiems pranešame, kuris kelias šiek tiek geresnis. Sukame dešimtį kilometrų į šoną, kad tik nereikėtų kratytis per duobes“, – tikina Šakviečio gyventojai.

 Apie kelio į Šakvietį asfaltavimą Tauragės savivaldybės vadovai pernai kalbėjosi su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Administracijos direktorės Gintarės Rakauskienės rašte teigiama, jog ministras „pažymėjo, kad apie 1/3 LAKD valdomų žvyrkelių neatitinka gero kelio kriterijų“, o LAKD direktorius Remigijus Lipnevičius pasiūlė laukti, kol bus sudarytas naujas asfaltuojamų žvyrkelių sąrašas – pagal jį skiriamas finansavimas. 

LAKD tą patį atsakė ir portalui „Bendra.lt“: „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4513 Mažonai–Šakvietis–Šilalė ruožas nuo 1,602 iki 2,726 km, ruožas nuo 2,786 iki 8,500 km, ruožas nuo 11,583 iki 16,500 km ir ruožas nuo 18,000 iki 19,701 km, tarp Tauragės rajone prioriteto tvarka išdėstytų kapitaliai remontuotinų (asfaltuotinų) valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų, sąraše yra 8 (aštuntoje), 17 (septynioliktoje), 10 (dešimtoje) ir 18 (aštuonioliktoje) vietose, todėl šių ruožų kapitalinio remonto (asfaltavimo) darbai, įgyvendinant šiuo metu vykdomą žvyrkelių asfaltavimo (kapitalinio remonto) programą, nėra suplanuoti. 

Visi kelių ruožai, kurie nepateko į viešai paskelbtą valstybinės reikšmės asfaltuotinų kelių ruožų iki 2024 m. sąrašą, bus apsvarstyti ir įvertinti rengiant kito laikotarpio valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo sąrašą“, – teigiama LAKD tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkės Svajūnės Kazlauskaitės pasirašytame atsakyme. Rašte nurodoma, kad Susisiekimo ministerijoje jau derinamas asfaltuotinų žvyrkelių atrankos metodikos projektas. 

Suabejojo valstybės prioritetais

Rugsėjį diskusijų festivalyje „Būtent“ pakalbintas susisiekimo ministras Marius Skuodis pripažino, kad visų žvyrkelių valstybė išasfaltuoti negalės, o ir nereikia. Šiuo metu apie 26 proc. valstybės kelių neasfaltuoti, yra tikslas pasiekti, kad jų būtų 16–18 proc., kaip Skandinavijos šalyse, nes jeigu yra vienas – du namai, ekonomiškai neatsimoka ar net žalinga tokius kelius asfaltuoti. Pasak ministro, tai galima būtų pasiekti per 15–50 metų. 

2017 metais patvirtintoje metodikoje, pagal kurią atrenkami asfaltuotini žvyrkeliai, prioritetas teikiamas pagal eismo intensyvumui, savivaldybės pasirinkimams, viešojo transporto eismui. Ministras žadėjo, kad sudarant naujas žvyrkelių asfaltavimo eiles, bus nustatomi nauji prioritetai. 

„Natūralu, kad eismo intensyvumas liks, nes tai visada svarbus kriterijus. Bet žiūrėsime ir daugiau. Jei yra kažkokia gyvenvietė, ir iš jos nėra jokio išvažiavimo civilizuotu keliu ar į kitą civilizuotą kelią, važiuoja vaikai į mokyklą, yra blogai“, – pripažino ministras M. Skuodis. 

Toks susisiekimo ministro požiūris turėtų teikti vilčių Šakviečio apylinkių gyventojams, bet jie neslepia abejonių, ar po šiemet įvykusios tiltų griūties Kėdainiuose ir Kaune, nesikeis pačios Lietuvos valstybės prioritetai. Visai greta Mažonų pagrindiniame kelyje į Tauragę esantis tiltas per Šuniją taip pat yra gerokai apgriuvęs. Šiemet buvo susiaurinta jo važiuojamoji dalis, o pėstiesiems išvis uždrausta tiltu vaikščioti. Kaimo bendruomenės „Mažonų rytas“ pirmininkė Laima Šveikauskienė sako, kad judėjimas tiltu intensyvus, čia nuolat važiuoja didelės krovininės mašinos, miškovežiai. Tačiau jokios informacijos, kada tiltas bus remontuojamas, Mažonų gyventojai nesulaukia. Jie tik kartais tarp savęs pasišaipo, ar nesugrius ir šis tiltas vieną dieną, jei niekas nebus daroma... 

Visos Šakviečio gyventojų derybos dėl kelio asfaltavimo baigiasi pažadais, kad žvyrkelis bus prižiūrimas geriau. Prieš pat lankantis „Bendra.lt“ žurnalistams, kelias buvo profiliuojamas. Tačiau praėjus dienai ar dviem, nebuvo likę jokių profiliavimo požymių. Vasario mėnesį žvyrkelio profiliavimas vyko vos vieną kartą. 

Šis žurnalistinis darbas priklauso „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįsta kritinio mąstymo laboratorijai", kuri yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Šis pasakojimas atspindi autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. APF neprisiima jokios atsakomybės už šiame tekste esančią informaciją.