Kai gimdo nepilnametės: turime ieškoti kompleksinių sprendimų

Kai gimdo nepilnametės: turime ieškoti kompleksinių sprendimų

Lapkričio 25, 2022
Kristina Aržuolaitienė profile image Kristina Aržuolaitienė Aurelija Babinskienė profile image Aurelija Babinskienė

Lietuvoje vis dar gimdo ir 13-metės. Ekspertai pastebi, kad tokio ir panašaus amžiaus mergaitės dažnai gyvena šeimose su prastesniais socioekonominiais rodikliais – jos dažnai išgyvena socialinę atskirtį ir turi staigiai suaugti. Specialistai pabrėžia, kad būtina keisti požiūrį į lytinį švietimą, bet ne mažiau svarbūs ir kiti sprendimai. 

 

article preview image Nepilnamečių nėštumai paprastai būna neplanuoti. / E. Sinkevičiaus nuotr.

Anksti pradeda suaugusiųjų gyvenimą 

Panevėžio šeimos namai kasmet priglaudžia apie 80 į krizę patekusių moterų. Jie buvo įkurti, kai į šviesios atminties gydytoją Mariją Zabulionienę kreipėsi besilaukianti 16-metė. Ji neturėjo kur eiti, nes mama, beje, pedagogė, išvarė ją iš namų. Panevėžy nebuvo vietos, kur ta mergina galėtų apsistoti. 

Dabartinė šeimos namų (jais dabar rūpinasi Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius) vadovė Irma Zabulionytė sako, kad praėjus beveik 20 metų nedaug kas pasikeitė – pernai teko globoti 16 metų mergaitę su kūdikiu, šiemet 18-metė vaikų dienos centro lankytoja ištekėjo dar mokyklos nebaigusi. Pasak I. Zabulionytės, labai retai, veikiau tai yra išimtis, nėštumas paauglystėje būna suplanuotas. Dažniausiai tai yra neigiama patirtis. „Aš žiūriu į tas mergaites ir sakau: „Neskubėkit gyventi, kur jūs lekiat, kur jūs skubat.“ Čia su vienu pagyveno 16-metė, čia su kitu... Norisi patarti, bet kiekvienas daro savo pasirinkimus“, – pasakoja Šeimos namų vadovė.

Irma Zabulionytė. / Asmeninio albumo nuotrauka

Jos teigimu, ypač anksti suaugusiųjų gyvenimą išbando vaikai iš socialinę atskirtį patiriančių šeimų, tie, kurie turi mokytis pasirūpinti savimi. Negavusios dėmesio šeimoje, mergaitės jo ieško kažkur kitur, dažnai vyro glėby. Paauglių nėštumą tyrinėjanti sociologė Vaida Tretjakova paantrina, sakydama, kad iš tiesų viena grupė merginų, sutikusios vyrą, vaikiną, nusprendžia, kad tinkamas laikas vaikams. Jos nenori mokytis, o galbūt ir neturi tam galimybių – nei finansinių, nei šeimos palaikymo. Vėliau ne viena pripažįsta, kad tai galbūt nebuvo geriausias sprendimas, jis neišsprendė problemų, nuo kurių bėgo. Kitaip tariant, nauja šeima – nebūtinai prieglobstis, kurio tikėjosi.

Stebėdama dienos centro lankytojas I. Zabulionytė sako matanti, kad jau kai kurios 11-metės pradeda žvalgytis į berniukus. „Anksčiau tokio amžiaus vaikai dar su lėlėm žaisdavo. Svarbu padėti jiems susidėlioti vertybes, suprasti, kur teisinga informacija, kur ne“, – įsitikinusi Šeimos namų vadovė. I. Zabulionytė mano, kad turėtume imti pavyzdį iš pažangių užsienio valstybių, kur yra lytinio ugdymo pamokos, atvirai šnekama, netgi dalijamos apsaugos priemonės. 

Anot V. Tretjakovos, nutinka ir taip, kad nepilnametės pasitiki partneriu, kad nieko neatsitiks, pasinaudoja tradicinėmis apsaugos priemonėmis, tokiomis, kaip lytinio akto nutraukimas, kuris kartais neapsaugo. Nutinka situacijų, kai nebuvo nė kalbos apie kontracepcijos priemones, nes tai įvyksta neplanuotai – pavyzdžiui, vakarėlyje, kur netrūko alkoholio. 

Gimdymas tokiame amžiuje – didžiulė emocinė trauma 

Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovės prof. Meilės Minkauskienės, Kauno klinikose per metus gimdo apie 30-40 nepilnamečių iki 18 metų. Gydytojos teigimu, tai yra nerimą keliančios nėščiosios ir gimdyvės: „Yra įrodyta, kad pastojusios paauglės susiduria ne tik su medicininėmis, bet ir su psichologinėmis, socialinėmis problemomis. Jaunos mergaitės nebrandžios tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nėštumo metu joms dažnesnės įvairios lytinės ir šlapimo takų infekcinės ligos, mažakraujystė, priešlaikinis gimdymas, dažniau pasireiškia pogimdyvinė depresija. Tačiau didžiausią nerimą ankstyva motinystė kelia dėl ją lydinčių socialinių problemų. Jauna mama dažnai lieka su pradiniu ar viduriniu išsilavinimu, jai gresia nedarbas, vieniša motinystė. Be to, tyrimai rodo, kad tokios jaunos mamos užaugęs vaikas irgi turi menkesnes gero išsilavinimo, socialinės adaptacijos galimybes. Problema ilgalaikė, keliauja iš kartos į kartą.“

/ Asmeninio albumo nuotrauka Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė. / Asmeninio albumo nuotrauka

M. Minkauskienė sako, kad didžioji dalis tokių mergaičių yra iš sudėtingos aplinkos, beveik pusė gimdančiųjų atkeliauja su socialiniu darbuotoju, dažnai – iš įstaigų, kur jos auga be tėvų. Tiesa, dalį atlydi ir mamos – šį mėnesį su mama gimdyti atvyko 14-metė, abi apie nėštumą sužinojo vos prieš keletą mėnesių iki gimdymo. Gimė neišnešiotas 34 savaičių naujagimis.

„Tai yra didžiulė emocinė trauma ir vaikui, kuris gimdo, ir mamai. Džiaugiamės, kad turime socialinę darbuotoją, kuri padeda tokiose situacijose, nes ne tik pats gimdymas yra didžiulis stresas, bet ir po jo prasidedantis vaiko auginimas. Tokiai jaunai mamai reikia daug pagalbos, kurios ji kartais neturi“, – mintimis dalijasi Akušerijos skyriaus vadovė. 

„Džiaugiamės, kad turime socialinę darbuotoją, kuri padeda tokiose situacijose, nes ne tik pats gimdymas yra didžiulis stresas, bet ir po jo prasidedantis vaiko auginimas. Tokiai jaunai mamai reikia daug pagalbos, kurios ji kartais neturi“, – mintimis dalijasi Akušerijos skyriaus vadovė.

Paauglės gerokai dažniau gimdo kaime

Statistikos departamento surinkti duomenys rodo, kad gimdančių nepilnamečių kasmet mažėja (nuo 2016 metų jų sumažėjo daugiau negu dvigubai), vis dėlto tendencija išlieka ta pati – nors iš viso kaime vaikų gimsta 2,5 karto mažiau nei mieste, gimdančių nepilnamečių skaičius mieste ir kaime yra toks pat (ankstesniais metais kaime gyvenančios moterys gimdė netgi dažniau). Taigi vertinant pagal gyventojų skaičių, kaime gyvenančios nepilnametės gimdo trečdaliu dažniau nei miestietės; 2016 m. – net 2 kartus daugiau). 

Tokią tendenciją pastebi ir paauglių nėštumą tyrinėjanti sociologė V. Tretjakova – kaimuose moterys linkusios gimdyti anksčiau: „Ilgą laiką vadinamasis paauglių kūdikių gimstamumo rodiklis yra gerokai didesnis kaime“, – sako ekspertė. 

T.Vinicko nuotr. Sociologė Vaida Tretjakova. / T. Vinicko nuotr.

Pasak V. Tretjakovos, šis reiškinys susijęs su socialinėmis-ekonominėmis nelygybėmis regionuose.

„Mažiausiomis paauglių kūdikių gimstamumo reikšmėmis pasižymi didžiųjų miestų ir greta esančios savivaldybės, o didžiausiomis – kaimiškos, nuo didžiųjų miestų nutolusios, dažnai pasienio savivaldybės, pasižyminčios prastesniais socialiniais ir ekonominiais rodikliais, pvz., didesne bedarbių dalimi, didesne pašalpų gavėjų dalimi“, – pastebi ji.

V. Tretjakovos teigimu, analizuojant duomenis iš gyventojų surašymo 2011-aisiais taip pat paaiškėjo, kad paauglystėje tapti nėščiomis didesnę tikimybę turi merginos iš šeimų su prastesniais socioekonominiais rodikliais, pvz., gyvena ne savo, o nuomojamame būste, vyresnėse šeimose, iš regionų, kurie kaimiški, labiau periferiniai. Tai gali būti tiesiogiai susiję ir su sudėtingesniu kontracepcijos priemonių, reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumu.

Ar merginos nori gimdyti ankstyvame amžiuje?

Pasak V. Tretjakovos, remiantis surinktais duomenimis, neįmanoma pasakyti, kiek merginų, mergaičių susilaukė kūdikių planuotai, kiek – ne. Vis dėlto linkstama preziumuoti, kad didžioji dalis merginų susilaukti vaikų tokiame amžiuje nenorėjo.

Tiesa, kai kurios merginos sąmoningai nusprendžia tapti mamomis ankstyvame amžiuje. „Teko bendrauti su merginomis, kurios planavo susilaukti vaiko 16-17 metų. Yra merginų, kurios dėl savo ekonominės situacijos nelabai mato, kaip pabėgti iš šeiminės padėties, kur joms nelabai patinka ekonominės sąlygos, galbūt jos nemato kelių, ką toliau gyvenime daryti, gal ir neplanuoja mokytis universitete, neturi galimybių ir motinystę mato kaip vienintelį būdą save realizuoti ir tuo pačiu pabėgti iš tėvų šeimos, kuri galbūt yra disfunkcinė“, – pastebi sociologė.

2020 metais gimdė 109 nepilnametės, o abortas buvo atliktas 169 jaunoms moterims iki 19 metų, o štai 2016-aisiais gimdyti ryžosi 271, abortą pasirinko 335 paauglės. 

Pagal nepilnamečių nėščiųjų skaičių Lietuva yra Europos pirmame penketuke. / E. Sinkevičiaus nuotr.

Svarbu lytinis švietimas 

Pasak profesorės M. Minkauskienės, nors pas mus per keletą dešimtmečių jaunų (PSO ir Vakarų Europos šalys jaunomis gimdyvėmis laikomos moterys iki 20 metų) ir nepilnamečių nėščiųjų mažėja, bet mažėja tikrai nepakankamai. „Pagal šį skaičių Europoje esame pirmame penketuke. Tai ženklas, kad darome per mažai ir turėtume mokytis iš tų šalių, kurios yra sėkmingos. Aš tikrai matau inertiškumą ir problemos nesuvokimą šioje srityje. Problema kompleksinė, susijusi su visuomenės branda, moterų teisių apsauga, švietimo, ekonominio ir socialinio vystymosi tempais“, – mintimis dalijasi gydytoja. Prof. M. Minkauskienė atkreipia dėmesį, kad kas 6-ta pagimdžiusi nepilnametė iki 18 metų gimdo dar kartą. Neseniai 20-metė Kauno klinikose susilaukė jau penkto neplanuoto vaiko. 

Akušerijos skyriaus vadovė įsitikinusi – mergaitės turi išmanyti ne tik apie higieną, jos turi žinoti ir apie nėštumo, apsisaugojimo, saugių santykių galimybę: „Tam ir reikalingas lytinis švietimas mokykloje, kad būtų kalbama apie pagrįstus ir įrodytus dalykus, neturėtų paaugliai gauti žinių tik iš interneto ir kokių nors pornografinių puslapių, kuriuos renkasi, jei mokykloje visaverčio šiuolaikinio lytinio švietimo pamokų nevyksta.“ M. Minkauskienės teigimu, apie dešimtadalis 15-mečių yra pradėję lytinį gyvenimą. Tuomet lytinio švietimo galimybės ir efektyvumas yra kur kas mažesnis. 

Kaip gerąjį pavyzdį ji pamini Estiją, kurioje sėkmingai sprendžiamas ankstyvos motinystės klausimas, diegiamos efektyvios lytinio švietimo programos, didinamas kontracepcijos prieinamumas ir Estija vertinama kaip sėkmingiausiai šią problemą pastaraisiais metais sprendžianti šalis. Gydytoja sako pastebinti, kad liberalesnės, drąsesnės ir progresyvesnės šalys turi mažiau jaunų moterų nėštumo atvejų. 

Zabulionytė taip pat įsitikinusi – būtina jau ankstyvame amžiuje vaikus šviesti lytinio švietimo temomis, tačiau kol kas pas mus ši sritis dar labai apleista: „Visi kalba, kad lytinis švietimas yra, bet tai vis dar tabu tema, visi dar jaučiasi nepatogiai – tiek tėvai su vaikais kalbėdami, tiek pedagogai.“ Pasak I. Zabulionytės, negalima užmerkti akių prieš realybę, kad vaikai šiais laikais labai anksti pradeda bręsti.

„Išleistas vienas euras prevencijai vertas 10 eurų, panaudotų kovojant su pasekmėmis. „Kiek jau likimų sužalota, kurių nebesugrąžinsim“, – dalijasi mintimis I. Zabulionytė. 

V. Tretjakova taip pat mano, kad vienas iš svarbių veiksnių mažinant paauglių nėštumo ir abortų skaičių yra lytinis švietimas. Jis turi būti visapusiškas, mokslu grįstas, suteikiantis pakankamai informacijos apie lytinius santykius, lytinį debiutą, apie apsisaugojimą nuo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų. 

Lytinio švietimo Lietuvoje nėra

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė dar kategoriškesnė: lytinio švietimo ir ugdymo Lietuvoje nėra, nors ne vienus metus diskutuojama, koks tas švietimas ir ugdymas turėtų būti. „Mokykloje mokytojams nuleidžiama pareiga šviesti jaunuolius, nors apklausti pedagogai sako, kad jiems labai trūksta žinių ir laiko lytiniam ugdymui, kad jų neremia mokyklos administracija, kad trūksta mokslu grįstų metodinių priemonių“, – teigia E. Kuliešytė. Kita vertus, jos teigimu, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa nesiremia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis Europai dėl lytinio ugdymo ir švietimo, todėl ji turi daug trūkumų. Į naujai rengiamą Gyvenimo įgūdžių programą įtrauktas lytiškumo ugdymas yra fragmentinis, nesiremia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir teise į visapusį, kokybišką, žmogaus teisėmis ir mokslu grįstą lytiškumo ugdymą, todėl, jos teigimu, jaunimo lūkesčių neatlieps ir teisingų nuostatų nesuformuos. 

Pasak E. Kuliešytės, negalima numoti ranka į statistiką – Lietuvoje 3-5 kartus daugiau paauglių nėštumų nei Vakarų Europoje, kasmet atliekama daugiau nei 3 tūkst. abortų, didelis lytiškai plintančių infekcijų paplitimas. Tik 37 proc. reprodukcinio amžiaus moterų naudojasi modernia kontracepcija, kontracepcija moterims nekompensuojama, ji finansiškai neprieinama atskirties ir rizikos grupių moterims, įskaitant jaunimą, paauglius. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės teigimu, kitų šalių praktika parodė – jei visuomenė turi pakankamai informacijos apie kontracepciją ir ji yra prieinama, abortų skaičius mažėja. Apie tai informacija turėtų būti skleidžiama ir mokykloje. 

Gydytoja E. Kuliešytė pastebi, kad klaidinga manyti, jog paauglės yra subrendusios, jei pradeda lytinį gyvenimą, susilaukia vaikų. Paauglystėje pradėtas lytinis gyvenimas nerodo brandumo, atvirkščiai, anksti pradėję lytinį gyvenimą paaugliai dažnai yra labai priklausomi nuo išorinių veiksnių, bendraamžių įtakos, neteisingai susiformavę nuostatas į lytinius santykius, neturintys lytiškumo vizijos ir pakankamos informacijos apie lytinės reprodukcinės sveikatos išsaugojimą. Paaugliai savo sprendimus dažniausiai priima neapgalvotai, stichiškai. Ir dėl to patys nukenčia. Todėl mokykla, lytinio ugdymo specialistai turėtų imtis atsakomybės formuoti tinkamas jaunuolių nuostatas dėl lytiškumo, lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių. Taip pat nereikia galvoti, kad tik probleminių šeimų paaugliai gali anksti pradėti lytinį gyvenimą, neplanuotai pastoti. Tai gali atsitikti ir su paaugliais iš vadinamųjų normalių šeimų. Viskas priklauso nuo to, ar paauglys išmokytas daryti sąmoningus sprendimus, ar yra gavęs pakankamai informacijos apie lytinę reprodukcinę sveikatą ir teises. Šiais klausimais reta šeima pasirengusi kalbėtis, todėl mokymas, švietimas yra mokyklos ir specialistų atsakomybė. 

Programa kokybiškai įgyvendinama ne visur

Bendra.lt bendravo su moksleivių tėvais iš įvairių regionų. Šie pasidaliję į dvi stovyklas: vieni neturi priekaištų dėl lytinio švietimo mokyklose, kiti mano, kad jis dažnai priklausomas nuo mokytojo(s) valios šią temą išdėstyti nuosekliai. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pragauskytė mano, kad dėl nepakankamų moksleivių žinių lytiškumo srityje kalta ne tik švietimo sistema, bet ir mus supanti socialinė aplinka.

„Esu tikra, kad kalbėti apie lytiškumo temas turi platesnė visuomenės dalis – pradedant tėvais, mokytojais, baigiant socialinėje medijoje aktyviai besireiškiančiais asmenimis. Žinoma, diskutuojant ir mąstant apie visai neseniai nutikusią istoriją Alytuje, kai vaikų stovykloje mergaitei staiga prasidėjo gimdymas, norėčiau akcentuoti 2016-aisiais patvirtintą Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo bendrąją programą, kurioje nurodytos temos ir gairės privalo moksleivius supažindinti su fundamentaliomis temomis, tokiomis kaip lytinis brendimas, sveikata ar fizinis aktyvumas“, – primena ji. K. Pragauskytei itin skaudu matyti, kad būtent ši programa nėra įgyvendinama kokybiškai ir dalyje mokyklų ši integruojamojo pobūdžio programa tampa bereikšmė, o joje paminėtos temos yra neaptariamos arba, remiantis moksleivių nuomone, aptariamos labai fragmentiškai.

„Svarbu paminėti, kad didelę įtaką daro metodinės medžiagos trūkumas, vertybiniai skirtumai ir mūsų švietimo sistemoje pastebima opi problema, kuri po truputį sprendžiama, kad visas dėmesys yra akcentuojamas tik į akademinius pasiekimus“, – apibendrina Moksleivių sąjungos prezidentė. 

Mokykloms paliktas pasirinkimas, žada atnaujinti programą

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktame komentare teigiama, kad vis dėlto svarbiausi vertybiniai vaikų ugdymo, taip pat lytiškumo ugdymo pamatai padedami šeimoje.

Šiuo metu visos Lietuvos mokyklos dirba pagal 2016 m. parengtą Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą. Ši programa, pasak ministerijos, yra integruojamoji, todėl mokyklos gali rinktis, kaip ją įgyvendinti – integruotai arba atskira pamoka. 

„Šiuo metu atnaujinamos visos bendrojo ugdymo programos, joms atnaujinti pasirinkta pasaulyje vyraujanti kompetencijomis grįsto ugdymo prieiga. Kartu su kitomis bendrojo ugdymo programomis atnaujinama ir ši programa, jos turinį papildant socialinio emocinio ugdymo, žmogaus saugos, pirmosios pagalbos ir kitomis aktualiomis temomis“, – teigia ŠMSM.

„Atnaujintos programos pavadinimas – Gyvenimo įgūdžių programa, jos tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius“, – paaiškinama ministerijos komentare.

Gyvenimo įgūdžių programa apima pradinį ir pagrindinį ugdymą (1–10 klases). Šiuo metu ieškoma galimybių įgyvendinti programą kaip atskirą dalyką nuo 1 iki 10 klasės, skiriant 1 pamoką per savaitę.

Ministerijos teigimu, atnaujinamoje programoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas žmogus yra lytinė būtybė ir lytiškumas yra viena iš asmens savybių, atsiskleidžianti per lytinį tapatumą, lytinę saviraišką, biologinę lytį. „Lytiškumas apima fizinį, psichinį, socialinį, dvasinį žmogaus būties dėmenis. Lytiškumą formuoja asmenybės bruožai, asmens vertybės, įsitikinimai, elgesys, taip pat jo socializacijos tėkmė. Lytiškumas yra svarbi kiekvieno sveikatos ir gerovės dalis“, – pažymi ministerija.

Dabartinė sistema chaotiška

Sociologė V. Tretjakova įžvelgia daug dabartinės programos trūkumų: „Esama tam tikro institucinio neapibrėžtumo, kas už ką atsakingas, kas turėtų ko mokyti. Procese dalyvauja daug veikėjų – yra mokytojų, kurie turėtų lytinio švietimo elementus integruoti į savo dėstomus dalykus, taip pat dalyvauja visuomenės sveikatos biurų atstovai, kurie praveda tam tikras pamokėles. Skirtingi mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai nesusiderinę tarpusavy, kas ką turėtų išdėstyti. Nėra žiūrima, kad ta informacija nesidubliuotų, viena kitą papildytų.“

„Esama tam tikro institucinio neapibrėžtumo, kas už ką atsakingas, kas turėtų ko mokyti. Procese dalyvauja daug veikėjų – yra mokytojų, kurie turėtų lytinio švietimo elementus integruoti į savo dėstomus dalykus, taip pat dalyvauja visuomenės sveikatos biurų atstovai, kurie praveda tam tikras pamokėles. Skirtingi mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai nesusiderinę tarpusavy, kas ką turėtų išdėstyti. Nėra žiūrima, kad ta informacija nesidubliuotų, viena kitą papildytų“.

Anot jos, dar 2018-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad pasimetimo būta daug, o mokytojams trūko net elementarios metodinės medžiagos. Viskas tiesiog esą buvo palikta mokytojo nuožiūrai.

„O tai reiškia, kad palikta daug erdvės savo interpretacijai, kas yra svarbu jų nuomone, jie tada pateikia informaciją pagal savo vertybes. Susidūrėme su mokytojomis, kurios buvo prieš nėštumo nutraukimą, tendencingai pateikė pamokose informaciją, kad tai žalinga, kad to reikia vengti. Buvo mokytojų, kurie labai prieštaravo informacijos apie kontraceptines priemones pateikimui, bet iš tiesų yra taip, kad paaugliai, gavę informaciją apie tai, turi didesnę tikimybę naudoti lytinių santykių metu apsaugos priemones. Nesu susipažinusi su Gyvenimo įgūdžių programa, todėl man sunku pakomentuoti, ar ji kažką išspręs. Bet dabar lytinio švietimo situacija nėra gera“, – konstatuoja ji.

Svarbu prieinama kontracepcija 

Vis dėlto V. Tretjakova mano, kad lytinio švietimo vaidmuo yra svarbus, bet nėra visagalis. Net ir turėdami žinių apie efektyvias kontracepcijos priemones, nebūtinai paaugliai jomis pasinaudos tam tikroje situacijoje.

„Jie gali negalėti įsigyti kontraceptinių priemonių arba tiesiog bijoti jų pirkti savo mažame kaime, lytiniam akte gali dalyvauti kiti elementai , kad ir apsvaigimas. Yra patirties elementas – dėl patirties stokos gali panaudoti netinkamai kontraceptinę priemonę“, – sako ji. Pasak V. Tretjakovos, reikia didinti kontracepcijos prieinamumą paaugliams iš socialinės rizikos aplinkos, paaugliams, kurie negali įsigyti šių priemonių. 

Jai pritaria ir M. Minkauskienė. Kontracepcijos priemonių prieinamumas ir konsultavimas dėl jų yra itin svarbus siekiant sumažinti nepageidaujamų jaunų moterų ir paauglių nėštumų skaičių. Padėti mergaitei dėl kontracepcijos, pakonsultuoti gali ne tik akušeris, bet ir šeimos gydytojas. M. Minkauskienė pasidžiaugė, kad pagaliau Lietuvoje pradėta kompensuoti bent viena kontracepcijos priemonė. Jos teigimu, nepilnametėms ir jaunoms moterims turėtų būti sudaryta galimybė įsigyti kur kas daugiau kontracepcijos priemonių. 

Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės, daugelyje Europos šalių kontracepcija paaugliams yra valstybės kompensuojama. Neseniai Prancūzija paskelbė, kad kompensuoja visas kontracepcijos priemones jaunimui iki 25 metų amžiaus. Lietuvoje to nėra. „Yra žmonių, kurie puikiai supranta kontracepcijos prieinamumo svarbą, bet yra politikų, katalikiškų organizacijų ir grupių, kurios yra prieš kontracepcijos kompensavimą jaunimui ir skleidžia mitus apie kontracepciją panašiai kaip skleidžiama dezinformacija apie vakcinas. Dėl to pirmiausia kenčia jaunimas, moterys, dėl to nukenčia visuomenės lytinė reprodukcinė sveikata. 2020 m. ir 2021 m. Europos Parlamento forumo reprodukcinei sveikatai duomenimis, pagal kontracepcijos ir informacijos apie ją prieinamumą Lietuva buvo tarp prasčiausiai vertinamų ES šalių“, – sako E. Kuliešytė.  

Šiuo metu Lietuvoje vaistinis preparatas levonorgestrelis – vartojimo į gimdo ertmę sistema, yra kompensuojama 18-20 metų merginoms, kurios kreipiasi į ginekologą konsultacijai dėl kontracepcijos, be papildomų sąlygų.

Valstybinės ligoninių kasos duomenimis, už levonorgestrelį iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šiemet buvo kompensuota 50 pacienčių 18-20 metų. Tam prireikė 4 729,84 eurų.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), siekiant skirti ir kompensuoti šį preparatą ir merginoms nuo 15 iki 17 metų, planuojama parengti Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“, pakeitimo projektą.

Levonorgesterelis, anot Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos (LAGD), yra rekomenduojamas Europos autoritetingų institucijų kaip pirmaeilis, šis metodas remiasi dideliu kontraceptiniu efektyvumu ir saugumu, daro mažiausią poveikį natūraliam merginos menstruaciniam ciklui, yra įrodyta farmaekonominė šio metodo nauda.

SAM šį vaistą į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukė remiantis SAM Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos siūlymu. Kompensavimo komisija sprendimą siūlyti priėmė įvertinusi gautą LAGD paraišką ir nustačiusi, kad siūlomas kompensuoti vaistinis preparatas levonorgestrelis atitiko visus galiojusius Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymo į kompensavimo sąrašus ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytus kriterijus.

Mažai kas apie tai viešinasi, dažnai manoma, kad tai normalu. Dar labai dažnai gajus stereotipas, kad moteris, ypač šeimoje, turi vyrą bet kur ir bet kada patenkinti.

Lytinis švietimas – ir smurto prevencija

I. Zabulionytė sako matanti labai daug smurto atvejų porose. Neseniai į Šeimos namus kreipėsi moteris. Dvejus metus ji kasdien patirdavo smurtą, buvo prievartaujama. „Mažai kas apie tai viešinasi, dažnai manoma, kad tai normalu. Dar labai dažnai gajus stereotipas, kad moteris, ypač šeimoje, turi vyrą bet kur ir bet kada patenkinti“, – pasakoja I. Zabulionytė. Jos manymu, labai svarbu nuo jaunystės pasakoti apie lygias teises, pagarbą kitam žmogui, apie emocijų valdymą. Lytinis švietimas turėtų padėti tuos stereotipus mažinti. 

Tai pabrėžia ir V. Tretjakova: „Kai jaunos mergaitės pastoja, akivaizdu, kad ten yra tam tikrų seksualinės prievartos elementų, švietimas turėtų apimti šį aspektą, kad jaunoms merginoms ir vaikinams būtų paaiškinta, kas yra seksualinė prievarta, kaip atpažinti ją, kur kreiptis pagalbos“. 

Gydytoja M. Minkauskienė taip pat apgailestauja, kad vis dar tenka susidurti su smurto artimoje aplinkoje atvejais, net ir prieš nėščias moteris.

„Labai svarbus merginos savivertės klausimas. Tai, kaip ji supranta savo teises, kaip sugeba išsaugoti savo orumą, yra vienas iš kertinių dalykų, kai kalbame apie paauglių ir jaunų moterų nėštumus. Tose šalyse, kur moterų teisės yra labiausiai gerbiamos, jaunų merginų nėštumai yra žymiai retesni“, – sako gydytoja. Ji pabrėžia, kad čia svarbiausia mamos ir šeimos pavyzdys, tačiau ne visose šeimose merginos tą pavyzdį mato. 

Romės patiria daug spaudimo iš šeimos

Kodėl gimdo nepilnametės? Multikultūrinio neformalaus ugdymo centro „Padėk pritapti“, orientuoto į Vilniaus Naujininkų rajono ir romų bendruomenės vaikus, vadovė Inga Kreivėnaitė sako, kad ankstyvos santuokos vienaip suvokiamos mūsų kasdienybėje ir kitaip - romų bendruomenėje, su kuria ji su kolegomis dirba. Lietuvos romų bendruomenėje dominuoja dvi grupės – viena besilaikanti griežtesnių tradicijų, kita – laisvesnė. Santuoka ir motinystė romų bendruomenėje priimtina kur kas anksčiau, nei lietuvių tradicijoje.

„Santuokos sudaromos pačios bendruomenės sprendimu. Nėra registruojamos civilinėje metrikacijoje ar bažnyčioje, todėl labai sunku fiksuoti vaiko teisių pažeidimus, sudarant nepilnamečių santuokas. Ištekėjusios merginos pagrindinės pareigos – namuose, todėl ji nustoja lankyti tiek mokyklą, tiek dienos centrą, tad per devynerius veiklos metus nesusidūrėme su nėščios nepilnametės lankymusi dienos centre“, – konstatuoja ji.

Ingai žinomas atvejis, kai praėjusiais metais pastojo vos 14-os sulaukusi romė mergaitė, bet ji lankydavosi ne jų, o jaunimo erdvėje „Vilniaus socialinis klubas“. Pašnekovės žiniomis, pastojusi ji nutraukė savo vizitus į tą jaunimo erdvę.

Ar dienos centro darbuotojai(-os) gali kuo nors pagelbėti tokiai paauglei? I. Kreivėnaitės teigimu, dienos centras teikia labiau prevencinio pobūdžio pagalbą: organizuojami merginų ratai, kuriuose kalbama apie lytiškumą, savęs pažinimą, lyčių lygybę, profesinį orientavimą. Ankstyvą nėštumą ir santuoką, pasak jos, svarbu matyti kaip daugiareikšmę pasekmę. „Tai ne tik romų tradicijos, bet ir ilgametės diskriminacijos pasekmė. Merginos patiria daug spaudimo susidurdamos su šeimų lūkesčiais – tekėti, kai šeima pasako, tačiau nėra pajėgios išeiti iš „tradicijų rato“, nes gresia bendruomenės nusigręžimas, o tai reiškia, kad reikia labai stiprių socialinių ryšių, valstybės palaikymo, galimybės įsidarbinti ir pasitikėjimo visuomene“, – pastebi pašnekovė. Deja, pasak jos, kol kas romų bendruomenė jaučia itin didelę atskirtį, netiki, kad Lietuvoje gali sėkmingai įsidarbinti, turėti pagarba grįstą kaimynystę. Tai ji kartu su kolegomis mato, kai padeda susirasti bendruomenės nariams darbus, išsinuomoti būstus.

„Toks nepasitikėjimas kuria uždarą bendruomenę, kurioje tradicija, tarpusavio ryšiai, autoritetai išlieka labai svarbūs – varžantys, bet kartu ir saugantys“, – sako I. Kreivėnaitė.

Tad ankstyvos santuokos ir gimdymas romų bendruomenėje, jos nuomone, kur kas platesnis klausimas nei lytinio švietimo stoka.

„Būtina stiprinti jaunų merginų savivertę, motyvaciją mokytis ir tikėti, kad gali baigti mokslus ir tik tada kurti šeimą. Svarbu dirbti su šeima – būsimais vyrais, tėvais, šviečiant lyčių lygybės tema ir stiprinant pasitikėjimą savimi bei visuomene. Tai yra labai ilgas ir kompleksiškas procesas“, – konstatuoja ji.

Kreivėnaitė viliasi, kad galbūt į ugdymo centrą „Padėk pritapti“ ateinančių jaunuolių vaikai jau turės didesnes galimybes Lietuvoje, jausis visuomenės dalimi, turės išsilavinimą, darbus, tada ir ankstyvų santuokų bei gimdymų skaičiai bus kur kas mažesni. „Būtina dirbti ne tik su romų bendruomene, bet ir su Lietuvos visuomene, griaunant vis dar gajus stereotipus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Šis žurnalistinis darbas priklauso „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįsta kritinio mąstymo laboratorijai", kuri yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Šis pasakojimas atspindi autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. APF neprisiima jokios atsakomybės už šiame tekste esančią informaciją.