Registruotis

Kriminologė: seksualinė prievarta naktinio pasilinksminimo vietose – netoleruotina

Kriminologė: seksualinė prievarta naktinio pasilinksminimo vietose – netoleruotina

#seksualinė prievarta
Gruodžio 28, 2023
Aurelija Babinskienė profile image Aurelija Babinskienė Rasa Milerytė profile image Rasa Milerytė Audrius Lelkaitis profile image Audrius Lelkaitis

Švenčių sezonas. Dažnai didžiąsias metų šventes pasirenkama paminėti naktinio pasilinksminimo įstaigose. Deja, ne visada naktiniuose klubuose ir baruose saugu, ypač moterims. Apie tai, kad patyrė nepageidaujamą priekabiavimą, seksualinę prievartą ar net buvo apsvaigintos prieš jų valią gali papasakoti dažna mergina. Skaudžiomis istorijomis su Bendra.lt pasidalijo Discord serverio „Pletkai“ narės.

article preview image Merginos pasakoja apie skaudžias patirtis naktinėse pasilinksminimo vietose. / Vaizdo pasakojimo stop kadras.

Bejėgiška būkle pasinaudojo draugas

Po sunkių pirmos sesijos egzaminų Gabrielė (vardas pakeistas) ir dar keturios merginos susiruošė į barą, prie jų prisijungė ir Gabrielei mažiau pažįstama vienos merginos draugė. Buvo įprastas vakaras, šoko, linksminosi. Gabrielė užsisakė kokteilį, o eidama į tualetą, mažiau pažįstamos merginos paprašė jį pasaugoti.

„Grįžusi pastebėjau jį ant staliuko, bet nekreipiau dėmesio. Išgėriau vieną gurkšnį ir išėjome į lauką parūkyti. Besėdint lauke jaučiu, kaip mane pradeda pykinti. Pajutau, kad vemsiu, ir pasileidau į tualetą. Ten reikėjo nusileisti laiptais, tai beveik nubildėjau jais, atsijungė kojos, kritau į priekį. Tualete labai daug vėmiau, negalėjau net galvos pakelti“, – to vakaro įvykius mena Gabrielė.

Nežinodama, ką daryti, ir norėdama kuo greičiau grįžti namo, mergina paprašė draugių parašyti vienam pažįstamam vaikinui, kuris kaip tik tą dieną siūlė jai susitikti. „Jis atvažiavo, mane iš klubo išnešė, nes aš visiškai nepaėjau, ir paguldė ant galinės sėdynės. Aš vis atsijungdavau, atsikeldavau, vėl atsijungdavau. Tada pajutau, jog atsidaro galinės durelės, atsisėda kažkas šalia manęs, nurengia apatinę drabužių dalį ir pradeda prievartauti“, – pasakoja mergina.

Galvojo apie savižudybę

Kaip ir daugelis tai patyrusių merginų, Gabrielė nesikreipė į teisėsaugą, nes dėl patirtos prievartos ilgą laiką kaltino save. „Jaučiausi beviltiška, bejėgė, niekam tikusi, tiesiog daiktas. Tokie įvykiai labai paveikia psichiką“, – ji sako šiandien žinanti, kodėl ne visos merginos kreipiasi pagalbos: jos bijo pasmerkimo, o mintis apie teisingumą užgožia svarstymai apie tai, ką galėjo daryti kitaip, kad nesusidurtų su prievarta.

Gabrielė nepamena, kaip tą naktį grįžo į bendrabučio kambarį, žino tik tiek, kad ją parvedė tas pats vaikinas. Nubudusi ryte dar vylėsi, kad viskas buvo tik klaikus sapnas, bet smurto žymės ant kūno rodė ką kitą. Apie išprievartavimą ir įtarimus dėl narkotikų kokteilyje ji papasakojo kambario draugei. Tik daug vėliau išdrįso atsiverti palaikančioms šeimos moterims.

Tą patį rytą trumpąją žinute atsireiškė ir merginos skriaudėjas. Supratęs, kad ji pamena nakties įvykį, ciniškai pajuokavo: ,,Bet gerai aš tave pračiuhinau.“ Gabrielė užblokavo prievartautojo numerį ir jokių ryšių su juo nebepalaiko.

Po išprievartavimo praėjo pusantrų metų. Gabrielę vis dar užklumpa mintys, kad ji nieko verta. Kurį laiką svarstė apie savižudybę. Mergina vėl grįžo prie antidepresantų. Šiuo metu jai padeda psichologas ir psichiatras.

„Dabar šalia vyrų jaučiuosi nejaukiai, norisi užsidangstyti viskuo, kuo įmanoma. Viduje esu persigandusi“, – šiandien Gabrielė pasitiki tik dviem vyrais – savo vaikinu ir jo geriausiu draugu, didesnėje kompanijoje jaučiasi nesaugiai, bijo didesnių susibūrimų. „Tapau visiška introvertė“, – sako ji.

Naktinis miesto gyvenimas Naktinis miesto gyvenimas. Vaizdo pasakojimo stop kadras.

Po išprievartavimo pastojo

Apie visišką nepasitikėjimą vyrais ir neapykantą sau liudija ir Aistė (taip pat vardas pakeistas) – dar viena prievartą patyrusi moteris. Su prievartautoju ji susipažino internete, bet, kaip ir Gabrielė, buvo apsvaiginta, svaiginamųjų medžiagų įpylus į gėrimą. Susirašinėjant vyras atrodė iškalbus, draugiškas, nebuvo jokių įtartinų ženklų, tad Aistė priėmė jo kvietimą kartu važiuoti į festivalį. „Retai susitinku su vyrais, ilgą laiką buvau vieniša, o šį kartą pagalvojau – kodėl gi ne? Puikiai leidome laiką, kalbėjome, juokėmės. Užsisakiau trečią kokteilį ir nuėjau į tualetą, jis liko prie stalelio“, – Aistei grįžus, vyras pasiūlė praleisti naktį kartu viešbutyje, bet ji atsisakė.

Nuo šios akimirkos viskas jos atmintyje išsitrynė. Ryte ji nubudo viešbučio lovoje nuoga, plyštančia galva, šalia vyro, su kuriuo leido vakarą. Tik po kurio laiko suprato buvusi apsvaiginta. Daugiau su juo mergina nesusitiko, o to vakaro įvykiai visu baisumu dar kartą smogė po mėnesio. Pradėjus prastai jaustis, užklupus kasdieniam pykinimui, dingus menstruacijoms, o sveikatai vis blogėjant, Aistė pasidarė nėštumo testą. „Pasidariau tyrimus ir privačioje klinikoje. Sužinojau, kad laukiuosi dvynių. Kilo neapsakoma panika, baimė. Gyvenimas sustojo. Aš jauna, nieko neturiu, ką daryti?“

Aistė parašė ją išprievartavusiam vyrui, o šis ėmė kalbėti apie vestuves, bendrą buitį, vaiko auginimą, stengėsi paveikti ją psichologiškai, kad mergina gimdytų. Negalėdama pasitikėti šiuo žmogumi, bijodama jo, pasitarusi su seserimi, Aistė nusprendė negimdyti.

„Milijonus kartų atsiprašiau savo pilvo. Man buvo atliktas abortas – operacija, kuri mane įskaudino iki gyvenimo galo. Nenoriu, kad dar kam nors taip nutiktų, tai siaubinga.“ Aistė mėgino dar kartą susisiekti su ją nuskriaudusiu vyru – siuntė jam sąskaitas už gydymą, bet šis dingo.

Praėjus metams, Aistės emocinė būsena vis dar sunki, iš jos veido dingo šypsena, iš širdies – gyvenimo džiaugsmas, o dėl patirtos prievartos ji vis dar kaltina save.

Tokių istorijų – ne viena ir ne dvi. Merginos anonimiškai dalijasi patirtimi, kaip apsvaigsta po pusės taurės gėrimo, o paskui atsibunda nepažįstamoje aplinkoje. Neretai tokie įvykiai tampa trauminėmis patirtimis, darančiomis didelę įtaką tiek žmogaus psichologinei savijautai ar sveikatai, tiek tolimesniems santykiams.

Kriminologė Aušra Pocienė Kriminologė Aušra Pocienė. / Vaizdo pasakojimo stop kadras.

Priekabiavimas neturi būti naktinio gyvenimo dalis

Pasak kriminologės Aušros Pocienės, apie prievartą naktinio pasilinksminimo vietose rimtų tyrimų ar statistikos kaip ir nėra. Tačiau kalbant su žmonėmis, ypač jaunais, aiškėja, kad naktinis gyvenimas neretai asocijuojamas su seksualiniu priekabiavimu.

A. Pocienės teigimu, tenka girdėti sakant, kad jeigu tu nusprendei eiti į naktinį klubą, tai priimk visas pasekmes. Tačiau taip neturėtų būti. „Kiekvienas nori naktį jaustis saugus tiek nuo fizinio smurto, tiek nuo to, kad neapiplėštų, neapvogtų. Lygiai taip pat turi jaustis saugus ir dėl to, kad nieks nepriekabiautų arba nerodytų to dėmesio, kurio aš nenorėčiau“, – sako kriminologė.

Pasak jos, atskirti flirtą nuo priekabiavimo padeda paprastas kriterijus – žmogus dėmesio neageidauja ir tai parodo.

„Seksualinis priekabiavimas gali būti praktiškai bet kas – nuo fizinio veiksmo iki žvilgsnio ar žodelių kažkokių. Bet jūs visada jį atpažinsit, jeigu jums tai yra nemalonu ir nepriimtina, – pasakoja A. Pocienė. – Dėmesio objektas turi pasakyti arba parodyti, kad jam tai nepriimtina ir sąmoningas žmogus turi tada liautis.“

Kriminologės teigimu, seksualinį priekabiavimą ar net prievartą patyrę žmonės (priekabiaujama ne tik prie merginų) dažnai vengia apie tai garsiai kalbėti. Vyrauja nuostatos, kad tai „nieko tokio“ arba kad mergina (ar vaikinas) pati kalta. „Mes paprastai saugome žmonių kūną kai kalbam apie gyvybę, apie sveikatą, kad nevartotų narkotikų, kad nebūtų muštynių, bet kai kalbama apie kūną kaip seksualinį objektą, apie jo neliečiamumą, tai tada ne visi supranta, kad ir tai yra žmogaus nuosavybė ir niekas be jo leidimo negali į jį kėsintis“, – sako A. Pocienė. Jos teigimu, dažnai kaltė permetama ant pačios aukos. Sakoma: ėjai į naktinį klubą žinojai, kur eini, arba ko galėjai tikėtis – apsirengei per daug atvirai, per daug šokių aikštelėje šokai.

Kriminologės teigimu, toks mąstymas turi pasikeisti: „Turime suvokti, kad seksualinis priekabiavimas taip pat yra problema ir jis negali būti toleruojamas kaip savaime suprantamas ir neatsiejama naktinio gyvenimo dalis.“

Naktinių klubų darbuotojai Naktinių klubų darbuotojai pasakoja, kad tenka pastebėti nemažai nepageidaujamo priekabiavimo atvejų. / Vaizdo pasakojimo stop kadras.

Savivaldybė problemą mato

Vilniaus vicemerės Simonos Bieliūnės teigimu, savivaldybė mato, kad yra tokia problema: „Daugėja atvejų, kai žmonės yra apsvaiginami kitų, paliekant ant stalo kokteilį, geriant kartais iš kito žmogaus buteliuko, norint atsigaivinti. Apie tai pradėjome kalbėti gana seniai valstybės mastu, bet, matyt, nepakankamai skiriame tam dėmesio ir laiko, kad tas švietimas būtų nuoseklus.“

Pasak vicemerės, naktinė ekonomika yra sritis, kuriai numatyta skirti daug dėmesio. Vienas iš tokių sprendimų – įsteigtas Vilniaus naktinis biuras. Jis turėtų dirbti tiek su verslu, kuris organizuoja pramogas, tiek ir su lankytojais – jų švietimas ir prevencinės programos yra viena iš tikslinių naktinio biuro krypčių. Šiuo metu atliekamas anoniminis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp pasilinksminimo vietų lankytojų tyrimas. Nuo sausio savivaldybė planuoja įsteigti smurto prevencijos koordinatorių.

Taip pat S. Bieliūnė sutinka, kad reikia daugiau dėmesio skirti pagalbai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto asmenims, nes labai dažnai jie niekur nesikreipia pagalbos. „Žmonės, patyrę traumines patirtis, mano, kad jie yra kalti, kad taip su jais atsitiko, apie šias nuostatas reikia kalbėti atskirai. Kita vertus, žmonės turi pasitikėti tais, į kuriuos kreipiamasi, todėl svarbu užtikrinti šių paslaugų kokybę“, – svarsto vicemerė.

„Juo bus daugiau viešumo, kuo bus daugiau istorijų, tuo mes turėsim daugiau drąsos apie tai kalbėti“, – įsitikinusi S. Bieliūnė.

Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė. / Vaizdo pasakojimo stop kadras.

Svarbu pasirinkti saugią aplinką

A.Pocienė pataria renkantis pasilinksminimo vietą pasidomėti jos reputacija. Jos teigimu, incidentų gali pasitaikyti daug kur – naktiniuose klubuose, festivaliuose ir kitur. Svarbiausia, kaip yra į tai reaguojama. Ir apie naktinius klubus negalima kalbėti kaip apie vienalytę masę, nes jie labai skirtingi – tiek erdvių išdėstymu, tiek veiklomis.

„Jeigu jūs vilniečių paklaustumėt, ypač tų, kurie dažnai lankosi, jie tą reputaciją dažnai žino ir tai eina iš lūpų į lūpas. Bet jei esi turistas – tai patarčiau stebėti aplinką – ar prie tavęs prieina, kai kažkas vyksta, ar sudrausmina ne taip besielgiančius ar triukšmaujančius“, – sako kriminologė.

A.Pocienės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad rizika padidėja, jeigu yra labai didelės erdvės, masės žmonių, blogas apšvietimas, mažai stebėsenos. Ta stebėsena paprastai būna vadinamoji „veido kontrolė“ prieš einant, po to – aptarnaujančio personalo elgesys ir kiekis. Kai tos stebėsenos yra labai mažai, gali dažniau įvykti incidentai.

Kriminologė atkreipia dėmesį, kad priekabiavimo galimybes didina, jeigu yra bendros eilės į tualetus. Dar kai kuriuose klubuose būna atskiri kambariai, kuriuose niekas nekontroliuoja.

„Ir yra toks kritinis katalizatorius, kur aš tikrai nieko naujo nepasakysiu, – alkoholio vartojimas. Kai žmonės daugiau pavartoja, tiesiog atsipalaiduoja socialiniai varžtai, žmonės savęs nekontroliuoja, per daug parodo dėmesio, neišgirsta žodžio „ne“ ir daugiau sau leidžia“, – sako A.Pocienė –. Auka taip pat gali prarasti budrumą, nelabai suprasti, kas vyksta. Bet kaip žinome, alkoholis neatleidžia nuo atsakomybės, o kaip tik ją sustiprina.“

Vis dėlto kriminologė įsitikinusi, kad situacija gerėja. „Jau vien dėl to, kad mes su jumis dabar apie tai šnekam, reiškia, kažkas keičiasi. Tai, kaip mes pakeitėm situaciją su smurtu artimoj aplinkoj, tai lygiai taip pat ne per vieną dieną, bet žmonės, ta pilietinė visuomenė, tikrai imsis kažkokių veiksmų ir kalbės, ir taip prieis prie konkrečių sprendimų. Tai, manau, sprendimai ne už kalnų, nes žmonės jau pradeda suvokti, kad tai netoleruotina.“

Naktinis miesto gyvenimas Naktinis miesto gyvenimas. / Vaizdo pasakojimo stop kadras.

Pavyzdys – Bristolyje

Vilnius nėra išimtis. Su panašiomis problemomis susiduria daug miestų. Bristolyje (Jungtinė Karalystė) prieš porą metų atlikta apklausa parodė, kad 97 % moterų yra patyrusios seksualinį priekabiavimą. Taip pat paaiškėjo, kad beveik pusė Bristolio vyrų negalėjo paaiškinti, kas yra seksualinis priekabiavimas.

Tuomet buvo imtasi realių žingsnių. Miesto tarybos iniciatyva „Bristolio naktys“ ėmėsi mokyti naktį veikiančių įmonių darbuotojus atpažinti ir sustabdyti visų rūšių priekabiavimą prie moterų.

2022 m. kovo mėnesį Bristolio naktinės ekonomikos darbuotojai, nešini žibintais, ėjo miesto gatvėmis, vėliau vyko pasirodymai, kurie kvietė kartu laikytis nulinės tolerancijos moterų priekabiavimui mieste.

2022 m. paskelbta Bristolio moterų saugumo chartija – tai kvietimas visoms naktį veikiančioms organizacijoms prisijungti ir paversti Bristolį saugiu miestu visiems.

„Mūsų bendruomenėms rūpi žmonių, besimėgaujančių naktiniu laiku, saugumas ir gerovė. Tai svarbi žinia. Turime pranešti Bristolio gyventojams, kad moterys nusipelno jaustis laukiamos mieste sutemus“, – sako Carly Heath, Bristolio miesto tarybos naktinės ekonomikos patarėja.

Kaip išvengti priekabiavimo? „Bristolio naktys“ parengė paprastų taisyklių sąrašą:

Atvykstame kartu ir išvykstame kartu – svarbu pasirūpinti savo draugais, su kuriais atėjote, padėti vieni kitiems saugiai grįžti namo.

Jei pastebite, kad jūsų draugas elgiasi netinkamai, pasakykite tai.

Nebūkite iškrypėlis. Įsijauskite į kitus žmones. Kiekvienas turėtų žinoti, kad liesti, griebti ar tampyti žmogų be jo sutikimo yra neleistina, tai yra baudžiamasis nusikaltimas.

Dėl savo įvairovės Bristolis yra tokia nuostabi vieta. Todėl kad ir kaip kas nors būtų apsirengęs, kalbėtų, atrodytų, šoktų, palikite jį ramybėje.

Įvertinkite alkoholio ir kitų svaiginamųjų medžiagų poveikį ir riziką. Geriausios naktys yra tos, kurias galite prisiminti.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.