Prisibelsti pas gydytojus – neįveikiama užduotis

Vos trisdešimties sulaukęs Viktoras trečius metus serga inkstų hidronefroze. Praėjusių metų birželį Kauno klinikų Urologijos skyriuje jam iš inksto pašalintas akmuo. 

„Po operacijos gerai jaučiausi tik kelis mėnesius, paskui vėl prasidėjo priepuoliai, todėl iš naujo teko eiti kryžiaus kelius. Negaliu ne tik dirbti, bet ir bent šiek tiek daugiau pavaikščioti, nes bet koks judėjimas sukelia skausmą juosmenyje, šlapimo pūslėje“, – sako vyriškis. Viktoras dėl kitos ligos pripažintas 50 proc. nedarbingu, gauna šiek tiek didesnę nei 220 eurų neįgalumo išmoką, o papildomai užsidirbti negali dėl inkstų ligos. 

Atlikus iš naujo tyrimus, paaiškėjo, kad jį operavę LSMU Kauno klinikų urologai neįvertino, kad kairio inksto pralaidumas sumažėjo dėl susidariusių sąaugų, todėl kaupiasi šlapimas, formuojasi akmenys. Reikalinga visiškai kitokia, daug sudėtingesnė operacija, kurią gali atlikti tik Kauno klinikų specialistai.

Iki LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos centro – 100 km.  Tačiau ir ten Viktorui buvo įteiktas išrašas, kuriame teigiama, kad „skubus urologinis gydymas neindikuotinas“ ir rekomenduota ambulatorinė urologo konsultacija. Paskutinėmis praėjusių metų dienomis pavyko užsiregistruoti konsultacijai pas nurodytą gydytoją, tačiau LSMU Kauno klinikų Ambulatoriniame diagnostikos centre šis urologas dirba vos vieną dieną per mėnesį, todėl operacija buvo atlikta tik gegužės pabaigoje – maždaug po 8 mėnesių nuo priepuolių pradžios. 

„Du kartus važiavau į konsultacijas pas gydytoją, du kartus dariausi tyrimus, suplanuotos dvi operacijos, prieš kiekvieną reikėjo 100 km važiuoti daryti kovido testo, pinigus leidžiu vaistams, o dirbti nuo praėjusio rudens nieko negaliu. Jei ne tėvai, situacija būtų beviltiška“, – pripažįsta jurbarkietis. 

Trūksta paslaugų arti namų 

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų komunikacijos tarnyba bendra.lt paaiškino,  kad ilgos laukimo eilės susidaro dėl to, kad dažnu atveju pacientai kreipiasi dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tiesai į didžiąsias Lietuvos įstaigas, neturėdami galimybės gauti jų pagal savo gyvenamąją vietą.

„Maždaug 20 procentų pacientų iš tiesų reikalinga specialistų, teikiančių tretinio lygio paslaugas, pagalba, intervencinės procedūros ar operacijos. Reformoje numatoma, jog 80 proc. paslaugų žmonėms būtų suteikta jų gyvenamoje teritorijoje. Tokiu būdu turėtų sumažėti į tretinio lygio paslaugas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas besikreipiančių pacientų skaičius, o drauge su juo ir laukimo terminas. Sunkiomis ligomis sergantiems pacientams būtų galimybė greičiau ir lengviau patekti į tokias įstaigas“, – teigiama Santaros klinikų atstovų atsakyme bendra.lt. 

LSMU Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė taip pat mano,  jog įgyvendinus vieną iš reformos tikslų – plėsti ambulatorinę specializuotą medicinos pagalbą regionuose, specialistų konsultacijas žmonės gautų arčiau jų gyvenamosios vietos.

Be to, ir pačios LSMU Kauno klinikos jau dabar investuoja į ambulatorinių paslaugų plėtrą ir kokybės gerinimą: 2020 metais atidarė didžiausią Baltijos šalyse Ambulatorinį diagnostikos centrą, kuriame kasdien aptarnaujama iki 1500 pacientų iš visos Lietuvos. 

Po insulto – mėtoma iš ligoninės į ligoninę

82 metų Salomėja gyvenai šalia Jurbarko ir Raseinių savivaldybės ribos. Ankstyvą paskutinės vasario mėnesio dienos rytą moteris pajuto, kad nebevaldo kairės rankos, liežuvis tapo lyg akmeninis, sunku nuryti vandenį. Šiaip ne taip paskambinusi artimiesiems, pasakė, jog simptomai panašūs į insultą.

Šeimos nariai tikėjosi, jog iki priepuolio savimi puikiai pasirūpinti galėjusi moteris bus skubiai nuvežta į Kauną – iki SAM paskirto insulto gydymo klasterio nuo moters namų tėra vos daugiau nei 50 km, o ir Kauno GMP stoties „greitukė“ budi už 20 km, Seredžiuje.

Tačiau į ligoninę Salomėją suruošusioms kaimynėms atvykusi felčerė pareiškė: „Mūsų pamaina baigiasi, grįžtame į Jurbarką“.

Gelbėjant nuo insulto padarinių „auksinės“ yra pirmosios kelios valandos. Šiuo atveju tai nebeteko prasmės. Jurbarko ligoninėje atlikus tyrimus, pacientė buvo nugabenta į Tauragės ligoninę atlikti kompiuterinės tomografijos. Nors Tauragės apskrities ligoninė taip pat yra priskirta insulto gydymo centrams, po poros valandų Salomėja buvo parvežta atgal į Jurbarką.

Jurbarko ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Ignas Sadauskas ligonei vietos ieškojo Šakių ligoninėje, nes Jurbarke nebuvo gydančio neurologo. Į Kauno insulto gydymo klasterį pasiųsti mamą prašiusiai dukrai gydytojas I. Sadauskas teigė niekaip negalintis to padaryti. „Aš ten su tais profesoriais tikrai nekalbėsiu, nes tai tas pats, kas akmenukus laidyti į sieną. Insultas tipinis, metų daug – sakys, kam jums reikia trečio lygio ligoninės?“ – sakė skyriaus vedėjas.

„Kam reikalingi insulto gydymo klasteriai, jei regionų gyventojams jie nepasiekiami?“ – svarsto vojažais po visą Lietuvą negalintys atsistebėti Salomėjos artimieji.

Ministerijos, specialistai, pristatydami reformą, sutinka, kad šiuo metu ne visada yra užtikrinamas greičiausias ir efektyviausias skubios medicinos kelias insulto, infarkto atvejais. Dėl to planuojama greitosios medicinos pagalbos reforma, bus organizuojamas pacientų pavėžėjimas iki gydymo įstaigos.

„Žadame investuoti apie 40 mln. Eur. į naujus automobilius, 10 mln. Eur. – į informacines technologijas, dar milijoną – į darbuotojų kvalifikaciją bei kompetencijas ir dar vieną – į  geresnę infrastruktūrą“, – teigiama ministerijos pranešime spaudai. Numatyta greitosios pagalbos misija – mieste pas pacientą atvykti per 15 minučių, užmiestyje – per 25 minutes.

SAM Komunikacijos tarnyba bendra.lt paaiškino, kad pacientų pavėžėjimas pagal nacionaliniu lygiu nustatytą tvarką visoje šalies teritorijoje bus vykdomas nuo 2024 m. vidurio. Šiuo metu rengiamos bendros pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo taisyklės, iki 2024 m. vidurio bus įgyvendinamas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas, kuris bus įgyvendinamas tik tam tikroje šalies teritorijoje.

Tokių istorijų Lietuvoje - dešimtys ir šimtai, jeigu ne tūkstančiai.

Sveikatos apsaugos sistema visi nepatenkinti

Vyriausybei pristatydamas planuojamą sveikatos reformą Sveikatos apsaugos ministras teigė, kad permainos būtinos, nes sveikatos apsaugos sistema visi nepatenkinti. „Daug ligoninių, bet mirtingumas didelis, o gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose ES valstybėse, sveikatos sutrikimus, kuriuos galėtų pagydyti šeimos gydytojai ar specialistai ambulatoriškai, sprendžiame ligoninėse“, – pagrindines sveikatos sistemos bėdas vardijo A. Dulkys.

SAM bendra.lt atsiųstame laiške paaiškina, jog reforma bus vykdoma keliomis kryptimis – stiprinant šeimos gydytojo instituciją, pertvarkant ligonines ir sukuriant sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo tinklą. Siekiama, kad kuo daugiau bazinių sveikatos paslaugų (iki 80 proc.) pacientas gautų arčiau namų, o į didžiąsias ligonines būtų vykstama sudėtingais atvejais.

Planuojama, kad savivaldybėse atsiras sveikatos centrai. Jie turėtų orientuotis į ambulatorines paslaugas, skubią mediciną, vidaus ligų stacionarines paslaugas ir ilgalaikę priežiūrą. Naujuosiuose sveikatos centruose sergantiems keliomis ligomis bus sudaroma galimybė gauti gydytojo konsultaciją vienoje įstaigoje. Na, o aktyvus gydymas (kai negalima pagalbos suteikti ambulatorinėmis sąlygomis) daugeliu atveju būtų perkeltas į ligonines, turinčias daugiau gydytojų ir geresnę aparatūrą – t.y. galinčias užtikrinti gydymo kokybę. 

Pagal naująjį projektą Lietuvoje bus penki funkciniai regionai antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, ir Panevėžio. Trys kompetencijų centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje organizuos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūrą.

Įstaigos turės bendradarbiauti

Po sveikatos įstaigų reformos planuojamas tinklinis įstaigų bendradarbiavimas. Jis bus vykdomas trimis lygmenimis: nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos. Struktūriniu pagrindu paremtas veiklos principas skatins visas savivaldybės sveikatinimo įstaigas susijungti į vieną darinį. SAM komunikacijos tarnybos teigimu, toks modelis itin tinka mažoms, iki 21 tūkst. gyventojų turinčioms savivaldybėms. Didesnėse savivaldybėse bus skatinamas funkcinis bendradarbiavimas – t.y pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos centrai, ilgalaikė priežiūra, slaugos ir palaikomojo gydymo bei kitos įstaigos galėtų likti atskiros, tačiau turėtų būti sudarytos bendradarbiavimo sutartys. Kitaip tariant, jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų bus nepajėgi teikti, ji galės sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų.

Taip pat mažinant šeimos gydytojų darbo krūvį, dalį jo darbo perims jo komandos nariai: bendruomenės slaugytojas, akušeris, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, gyvensenos specialistas, atvejo vadybininkas ir pan. Siekiama geriau padėti dauginėmis ligomis sergantiems pacientams (jie 60+ metų amžiaus grupėje sudaro 30 proc.), įdiegti vadinamąjį paciento kelią, taip pat žaliuosius koridorius, padėsiančius sunkesnėmis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams paslaugas gauti greičiau, plėtoti profilaktines programas, informacines technologijas. Numatyti ir finansavimo pokyčiai: pagal prisirašiusių pacientų skaičių turėtų būti finansuojama ne tik šeimos gydytojo, bet ir visos jo komandos veikla. Komandos nariai perimtų dalį šeimos gydytojo darbo, ir taip daugiau jo laiko galėtų būti skirta pacientui. 

A. Dulkys įsitikinęs – teikiant kokybiškas ambulatorines paslaugas mažės pacientų srautai ligoninėse dėl tokių ligų, kaip pneumonija, astma, diabetas, hipertenzija ir pan.

Joniškio modelis: reforma jau vyksta

Joniškio ligoninei neseniai pradėjęs vadovauti Martynas Gedminas sako, kad nelaukdamas reformos įvykdė daug pokyčių ir džiaugiasi rezultatais – vien ambulatorinėje grandyje per pusę metų-metus įsidarbino apie 20 specialistų, pradėtos teikti pulmonologo, nefrologo, reumatologo, endokrinologo paslaugos, labiau prieinamos tapo ortopedo traumatologo, chirurgijos, ultragarso bei endoskopinės paslaugos, pradėta vykdyti kardiologijos profilaktikos programa, skausmo diagnostikos ir gydymo dienos stacionaro paslaugos ir pan. Paslaugų apimtys padidėjo 30 proc. Ženkliai atnaujinta ir toliau vystoma fizinės medicininės reabilitacijos paslaugų infrastruktūra bei šių paslaugų prieinamumas, numatoma plėtoti ankstyvosios reabilitacijos, slaugos, paliatyviosios slaugos paslaugas ir pan.

„Vaizdas buvo liūdnas, dabar matome ir iš kitų rajonų atvykstančius žmones, iš viso Šiaulių regiono. Nors mes neturime chirurgijos, mes neturime akušerijos, bet gandas nueina ir žmonės pradeda pasitikėti“, – apie pokyčius kalba M. Gedminas.

Jis įsitikinęs – gauti 80 proc. paslaugų savo gyvenamoje vietoje yra realu. Joniškio ligoninės direktoriaus teigimu, rajono ligoninės turėtų orientuotis į skubią pagalbą, vidaus ligas, slaugos paslaugas, dienos ir ambulatorinės medicinos paslaugas, ir tik dėl sudėtingų operacijų – tarkim, vėžio chirurgijos, žmogus važiuotų į regiono centrus.

Nepritaria skyrių uždarymui

SAM nuostata aiški – tinkamą chirurgijos, akušerijos paslaugų kokybę galima pasiekti, jei gydytojai atlieka pakankamą operacijų skaičių, priima tam tikrą gimdymų skaičių, suteikia atitinkamą skaičių kitų paslaugų. „Deja, bet mažėjant paslaugų poreikiui tampa sudėtinga užtikrinti aktyvaus gydymo sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir gydymo įstaigų ekonominį tvarumą, todėl būtina paslaugas koncentruoti daugiaprofilinėse ligoninėse, kartu užtikrinant geografinį paslaugų prieinamumą. Vien tik pastatai ir lovos negydo, turi būti kompetentingas personalas, atitinkami pacientų srautai, atliktų intervencijų, operacijų ir kitų paslaugų skaičius ir kt. aspektai“, – teigiama ministerijos komentare bendra.lt. 

Paslaugos, kurios neatitiks Vyriausybės nutarime numatytų reikalavimų, nebus finansuojamos iš Ligonių kasų. Nuo gegužės 1 dienos teritorinės ligonių kasos nesudarė sutarčių dėl akušerijos paslaugų apmokėjimo su Vilkaviškio, Kėdainių Ukmergės, Kretingos ir Trakų ligoninėmis. Visagino ir Pasvalio ligoninėse akušerijos paslaugos neteikiamos nuo metų pradžios. Panašus likimas laukia ir dar neuždarytų chirurgijos skyrių.

Dalis ligoninių atstovų nepritaria tokiam, jų teigimu, dirbtiniam veiklos ribojimui. „Uždarius vaikų ligų, chirurgijos ir akušerijos skyrius, ateis eilė ir terapijos skyriams. Ministerijos vizijose mažųjų ligoninių nėra, nes numatyta gydyti žmones didžiuosiuose medicinos centruose arba namuose, kur juos lankys šeimos gydytojai. Ministerijos valdininkai ambulatorinį gydymą supranta tik kaip lašinės pastatymą – suleis ir išleis namo, nes naktį gydymas, jų nuomone, nevyksta“, – piktinasi Pakruojo ligoninės direktorius, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas Vygantas Sudaris.

Jo teigimu, reforma siekiama perskirstyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigų srautus, nukreipiant juos į didžiąsias Vilniaus ir Kauno ligonines.

Ministerija paaiškina, kad ligoninės nebus uždaromos, kaip tik bus patogiau pacientui: „Bus plečiamos ir daugiau paslaugų bus teikiama ambulatoriškai ir poliklinikose. Kalbant apie konkrečių ligoninių stacionaro skyrių veiklos sustabdymą, yra atsižvelgiama į vienus svarbiausių veiksnių – tai pacientų skaičiaus (pvz., natūraliai mažėjantis gimstamumas lėmė kai kurių akušerijos skyrių veiklos stabdymą, pacientus pačios rinkosi vykti gimdyti į didesnes ligonines) mažėjimą (ypač aktualu regionuose) bei sveikatos paslaugų kokybės standartų užtikrinimą“, – teigiama SAM bendra.lt atsiųstame laiške. Ministerijos duomenys rodo, kad daugiau operacijų atliekančiose įstaigose mirštamumas po operacijų yra mažesnis.

SAM specialistai atkreipia dėmesį, kad dabar Lietuvoje daugiausia chirurgijos paslaugų yra suteikiama respublikos lygmens ligoninėse – 85 proc., regiono – 9 proc. ir rajonų – 6 procentai.

Reformos priešininkai: ministerijos vizijose mažųjų ligoninių nėra

Ministerijos specialistų teigimu, stacionarinės paslaugos, išskyrus stacionarinės terapijos paslaugos, turėtų būti transformuojamos į dienos paslaugas (ambulatorinę, dienos stacionaro, dienos chirurgiją). Sudėtingais atvejais, kai reikalinga daugiadalykė sveikatos priežiūros specialistų pagalba, pacientai būtų transportuojami į tas stacionarines gydymo įstaigas, kurios gali suteikti reikalingą kompleksinę medicinos pagalbą.

Joniškio ligoninėje prioritetas teikiamas nestacionarioms paslaugoms. Dienos stacionaro padalinyje per dieną rūpinamasi vidutiniškai 65 pacientais. Pasak M. Gedmino, labai neefektyvu turėti skyrių, kuriame kartais atliekama viena operacija per 3 dienas. „Norint išlaikyti chirurgijos stacionarą, reikia nuolat budinčių dviejų chirurgų, asistavimo jiems, turi būti kraujo bankas, stipri reanimacija ir panašiai. Rajonuose tiesiog neužtenka srauto tam užtikrinti. Mes turime dvi operacines ir jos yra pilnai išnaudojamos“, – sako Joniškio ligoninės direktorius.

M. Gedminas įsitikinęs, kad dienos chirurgija gali būti taikoma atliekant tokias procedūras, kaip tulžies pūslės pašalinimo operacijos, kojų venos, išvaržos, visos atroskopijos – peties, kelio, sąnarių ir pan. Joniškio ligoninėje tai daroma naudojant šiuolaikinę minimaliai invazyvią (laparoskopinę bei lazerinę) techniką.

Jei reikia skubios, sudėtingos pagalbos, pacientai siunčiami į Šiaulius, tačiau M. Gedminas tikisi, kad pacientai iš Šiaulių ligoninės planinei chirurgijai vis dažniau atvažiuos į Joniškį, kur trumpesnės eilės. „Tai teisingas pasidalijimas resursais regione. Jei, tarkim, urologas, pakonsultavęs žmogų, matys, kad jam reikia operacijas Šiauliuose, valio, bet paprastas operacijas jis turi gauti vietoje, kad žmogui nereikėtų važiuoti 40 kilometrų“, – įsitikinęs Joniškio ligoninės vadovas. Jo teigimu, šiuo metu mažoms gydymo įstaigoms yra labai sudėtinga konkuruoti su regionų centrais, bet jei tarkim, Šiaulių regione būtų kažkoks vieningas gydymo tinklas, atsirastų pasiskirstymas, laimėtų visi, sumažėtų eilės.

Šilalės ligoninė yra viena iš dešimties, kurioje nuo 2010 metų neteikiamos chirurgijos, akušerijos bei reanimacijos paslaugos. Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Jolanta Milišiūnienė taip pat mano, kad resursų suvienijimas gali būti naudingas.

„Mūsų viltys susijusios ir su Bendruomenės sveikatos centro, apjungiančio ir kaimų ambulatorijas, kūrimo idėja: žinant, kad atsirastų galimybė ir šeimos gydytoju padirbti, ir ligoninėje pabudėti, medikus turėtų būti lengviau pasikviesti dirbti į provinciją“, – sakė J. Milišiūnienė.

V. Sudario nuomonė kitokia: žongliruodama pinigais SAM sieks suvaryti visus į tuos pačius „kolūkius“, kurie buvo prie sovietų – iš kelių įstaigų padarys vieną. Jokios naudos tas sujungimas neduos: kaip trūko, taip trūks neurologų, kardiologų, kaip buvo pas juos eilės, taip bus. Be to, jo teigimu, chirurginė pagalba po reformos tikrai smarkiai nutols nuo rajonuose gyvenančių žmonių. „Reikia sutikti, kad ne visos ligoninės gali teikti chirurgijos paslaugas, bet bent jau tos, kurios turi specialistų ir yra apsirūpinusios įranga, kodėl turėtų jų atsisakyti?“ – pastabų reformai negaili Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos pirmininkas. 

„Ar tie specialistai dirbs tame pačiame, ar kitame pastate, mes nepadarysime taip, kad vienu atėjimu žmogus bus ištirtas ir išgydytas“, – tvirtina V. Sudaris. Pasak jo, vienintelis galimas pokytis – sumažės keli administracijos etatai, tačiau dėl to rajone padaugės tik bedarbių.

Pokyčiai būtini

LSMU Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė tikina, kad sveikatos priežiūros įstaigų  reforma būtina.

„Lietuvoje, turint labai didelį stacionaro lovų skaičių tūkstančiui gyventojų, ambulatorinių konsultacijų skaičių, tenkantį vienam pacientui, ir kartu sąlyginai trumpą gyvenimo trukmę, norisi, kad sveikatos apsaugos sistema veiktų maksimaliai efektyviai ir atitiktų moderniausių sveikatos sistemų standartus. Todėl sveikatos sistemos tinklo reforma yra reikalinga ir būtina, siekiant spręsti įsisenėjusias sistemos problemas ir priartėti prie pažangiausių Vakarų valstybių sveikatos sistemų lygio. Planuojamos reformos kryptys yra nukreiptos į esmines sveikatos sistemos problemas ir jų sprendimą, siekiant mūsų visų bendro tikslo – sveikesnės visuomenės“, – teigiama bendra.lt atsiųstame paaiškinime. 

Santaros klinikų atsakyme bendra.lt teigiama, kad Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybėse tokios reformos jau įvyko, todėl gerų pokyčių laukiama ir Lietuvoje. 

Pristatymas reformą sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys buvo kategoriškas: kai kuriose savivaldybėse ne tik dėl specialistų trūkumo, bet ir dėl pacientų mažėjimo ligoninės pačios išnyks. „Mes turime puikių gydytojų, bet su ligoninių valdysena yra negerai. Jie į senoviškos valdysenos įstaigas dirbti nevažiuos. – teigė A. Dulkys. – Žmonės jau balsuoja už reformą kojomis, išvyksta gydytis į kitas savivaldybes ir pasekmė yra ta, kad ne tik didžiausia, bet ir vidutinės bei mažos rizikos paslaugos pradeda koncentruotis didžiausiose ligoninėse.“

M. Gedminas įsitikinęs, kad sveikatos įstaigų vadovai turi būti ne tik geri gydytojai, bet ir geri vadybininkai. Dirbti senais metodais nebegalima.  

„Kai mūsų medikai sako, kad nėra žmonių, priežastis yra veidrodyje. Manau, kad yra daug vadovų, kuriems nereikia pagalbos žlugdant savo ligonines, jie jau ant plauko kabojo, ir reforma bus pasiteisinimas, kad juos reforma sužlugdė, o ne jie patys. Reforma nieko per prievartą nedaro, tai yra tiesiog paskatinimas žmonėms keistis“, – mintimis dalijasi Joniškio ligoninės vadovas. M. Gedminas pabrėžia, kad SAM nėra daugelio sveikatos priežiūros įstaigų savininkas, jų valdymas yra paliktas savivaldai.

M. Gedminas neslepia, kad iššūkių ir problemų yra – pradedant teisės aktais, baigiant ligoninės materialinės situacijos gerinimu, tačiau keistis būtina. „Jau laukti nebegalime, nes toje duobėje jau užsisėdėjome. Aišku, nėra idealaus modelio. Bet šioje vietoje dešimtmečiais buvo nieko nekeista“, – įsitikinęs Joniškio ligoninės vadovas.  

Šis žurnalistinis darbas priklauso „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįsta kritinio mąstymo laboratorijai", kuri yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Šis pasakojimas atspindi autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. APF neprisiima jokios atsakomybės už šiame tekste esančią informaciją.