Registruotis

Nenuolatinis statistikos rodiklis

Nenuolatinis statistikos rodiklis

Sausio 28, 2021
Rytas Staselis profile image Rytas Staselis

2020-ųjų pabaigoje globalioje mokslo bei populiariojoje žiniasklaidoje padaugėjo publikacijų su išsamesne COVID-19 viruso plėtros įvairiose pasaulio šalyse aplinkybių ir savybių analize. Taip pat ir apie tai, kaip užkratas daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką visuomenės gyvenimui.

article preview image

Po bendra.lt stogu susibūrę žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje atidžiau nėra tyrinėjamas fenomenas, kurį, tarkime, Jungtinės Karalystės žiniasklaida vadino „Mortality displacement“. Kad apibūdintume šį terminą, pasirinkome perteklinio mirtingumo sąvoką, nes mokslininkai pabrėžia, jog taip vadintinas laikinas populiacijos mirtingumo padidėjimas, palyginti su laukiamu ir per keletą pastarųjų metų įprastu lygiu. Perteklinis mirtingumas paprastai atsiranda dėl neįprastų veiksnių: bado, karo, epidemijų ar ekstremalių oro reiškinių.

Klausimų šia tema žurnalistai pateikė už visuomenės sveikatos apsaugą atsakingoms institucijoms, šalies politikams, kurie tarpusavio diskusijose taip pat ėmė aktyviau naudoti perteklinio mirtingumo sąvoką. Institucijos esą dėl tuo metu buvusio tarpuvaldžio  informacijos bei svarbių duomenų teikti neskubėjo. Nepadėjo nė specializuotas Europos mirtingumo stebėjimo portalas (EuroMOMO), kurio tikslas – realiuoju laiku nustatyti ir įvertinti per didelį mirčių, susijusių su COVID-19, ir kitų galimų visuomenės sveikatos grėsmių skaičių visose projekte dalyvaujančiose Europos šalyse. Reikalas tas, kad Lietuvos duomenų jame nebuvo.

Nors mūsų klausimai atrodė logiški ir suprantami: ar visuomenė gali gauti informaciją, kiek gyvybių šalyje pasiglemžia ne tik COVID-19 užkratas, bet ir kitos – labiau tradicinės, ypač lėtinės,as mus – ligos dėl to, kad sveikatos apsaugos sistema, medikai telkia didžiausias pastangas ir dėmesį užkirsti kelią koronavirusui, o ligoninių skyriai yra perorientuojami izoliuotai nuo kitų priimti viruso pakirstus pacientus.

Ko gero, tai yra viena svarbiausių krypčių mūsų žiniasklaidai – atsakyti į klausimą, ar iš tikrųjų Lietuvos sveikatos apsaugos sistema veikia tinkamai.

Tuo metu mūsų komandai nusišypsojo reikšminga sėkmė. Paaiškėjo, kad nuo valdžios institucijų nepriklausomoje Įrodymais pagrįstos medicinos grupėje (ĮPMG) visuomeniniais pagrindais susibūrę Lietuvos mokslininkai ir medikai 2020 m. gruodžio pradžioje užbaigė savo iniciatyva atliktą Lietuvos gyventojų perteklinio mirtingumo tyrimą, kuris rodė, kad dėl pandemijos poveikio šalyje miršta kelis kartus daugiau žmonių, nei parodo oficiali statistika.

Peržiūrėję 20 metų Lietuvos mirtingumo statistiką, jie pastebėjo kad, pavyzdžiui, 50-ąją metų savaitę (lapkričio 7–13 d.) Lietuvoje turėjo mirti vos daugiau nei 700 asmenų, kuriems daugiau nei 50 metų. „Tačiau 2020 m. būtent šiuo periodu tokių asmenų mirė per 1100. Iš jų oficialiai nuo COVID-19 – apie 170. Klausimas yra, nuo ko mirė kiti 230 žmonių?“ – retoriškai klausė drauge su kitais nepriklausomais tyrėjais į perteklinio mirtingumo skaičius įsigilinęs duomenų analitikas Jonas Bačelis, Lietuvos statistikos departamento bendradarbis. „Kiekvieną iš tų savaičių 2020-ieji metai buvo rekordiniai mirčių skaičiumi“, – sakė jis.

Jei ne J. Bačelio ir jo kolegų visuomeninė (!) iniciatyva, norėdami atskleisti perteklinio mirtingumo COVID-19 pandemijos laikotarpiu problemą, būtume buvę priversti imtis savarankiškų skaičiavimų, neturėdami reikiamos kompetencijos. Blogesniu atveju – kliautis netiesioginiais rodikliais. Pavyzdžiui, remtis Statistikos departamento oficialia informacija apie 2020 m. didumoje šalies regionų išaugusią ritualinių paslaugų ir laidojimo verslo apyvartą. Ją publikacijoje taip pat galima surasti.

Šių metų pavasarį paaiškėjo, kad 2020 metais Lietuva buvo viena pirmaujančių šalių Europoje pagal perteklinio mirtingumo statistiką. Statistikos departamentas, tiesa, pasirinko reiškinį vadinti „mirčių perviršiumi“. Oficialiais statistikos duomenimis, blogiausia padėtis Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Europos šalių, buvo praėjusį gruodį. „Eurostat“ skelbė, kad pagal mirčių perteklių tuomet Lietuva buvo trečia (77,5 proc.) ir ją lenkė tik Slovėnija (78,6 proc.) bei Lichtenšteinas (109,5 proc.).

Tačiau ši, vėlyvą šių metų pavasarį pasirodžiusi informacija iš esmės buvo paskutinė perteklinio mirtingumo/mirčių perviršio dėl COVID-19 tema. Nesunku atspėti, kad per gerą pusmetį Lietuva taip ir neatsirado EuroMOMO žemėlapyje kaip aktyvi valstybė, nors tame portale pagal aprašą skelbiama kiekvienos metų savaitės mirtingumo analizė. Su EuroMOMO bendradarbiauja net Ukraina. Lietuvos, kaip ir jos institucijų (pagal profilį veikiausiai tiktų ten būti Visuomenės sveikatos centrui) portalo partnerių sąraše nėra.

Tai, ko gero, yra pats skandalingiausias aspektas, kurį galima pabrėžti praėjus septyniems mėnesiams po bendra.lt publikacijos. Jau šiemet lietuviškoje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad per pandemiją 2020-2021 m. Lietuva dėl perteklinio mirtingumo prarado tūkstančius savo piliečių. Seimo narys Vytautas Bakas parlamentarų pasitarime tvirtino, esą tuo laikotarpiu šalyje mirė ​​13 642 žmonės, tačiau, nors pagal oficialius Statistikos departamento viešai pateikiamus duomenis COVID-19 nusinešė beveik 8 tūkst. gyvybių. Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau nei 6 tūkst. mirčių priežastys buvo kitos. „Duomenų stebėsena rodo, kad Lietuva yra pasaulio valstybių penketuke, kur vadinamasis perteklinis mirtingumas yra vienas didžiausių“, – pabrėžė V. Bakas.

Ko gero, tai yra viena svarbiausių krypčių mūsų žiniasklaidai – atsakyti į klausimą, ar iš tikrųjų Lietuvos sveikatos apsaugos sistema veikia tinkamai. Taip, kaip reikia mūsų žmonėms.