Neveiksnumas – teisinė mirtis. Kodėl taip greitai esame linkę nurašyti kai kuriuos žmones?

Neveiksnumas – teisinė mirtis. Kodėl taip greitai esame linkę nurašyti kai kuriuos žmones?

#žmogausteisės
Rugsėjo 12, 2022
Daiva Bartkienė profile image Daiva Bartkienė Aurelija Babinskienė profile image Aurelija Babinskienė
Kristina Anulienė

Lietuvoje maždaug 6000 žmonių yra nustatytas neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Tai reiškia, kad už šiuos žmones viską gali nuspręsti kiti: kur jie gyvens, kaip bus gydomi. Neveiksniais pripažinti žmonės neturi teisės sudaryti jokių sandorių, išsakyti savo nuomonės. Pasak su jais dirbančių specialistų, dažnai neveiksnumas yra nustatomas ir tokiems žmonėms, kurie suteikus pagalbą galėtų būti savarankiški.

 

article preview image Reginai nustatytas neveiksnumas, bet moteris mano, kad galėtų gyventi savarankiškai. / S. Kancevyčiaus nuotr.

Ar tokiems žmonėms turi būti ribojamas veiksnumas?

Regina jau 19 metų gyvena globos namuose. Ji pasitinka žurnalistus šypsodamasi. Jai ant ant kaklo – vardinė kortelė, kaip darbuotojų. Regina yra Adakavo socialinių paslaugų namų gyventojų tarybos pirmininkė. Organizuoja susirinkimus, jei gyventojai kuo nors nepatenkinti, perduoda skundą administracijai (tarkim, vienu metu nepatiko maistas). Tačiau labiausiai Regina rūpinasi, kad visi gyventojai laikytųsi taisyklių – netriukšmautų, nesikeiktų, netrukdytų kitiems. „Man smagu, toks užimtumas smagus“, – šypsodamasi apie savo veiklą pasakoja Regina.

Susėdame pasikalbėti. Regina pasakoja, kad yra jau 7 mažylių močiutė, turi 3 dukras, su kuriomis nuolat palaiko ryšį. Atvažiuoja ir brolis – atveža skanesnio maisto, pinigų. „Nueinu, nusiperku telefonui papildymą, viską, apsiprekinu ir pareinu“, – šypsosi Regina. Kai būna kieno nors gimtadienis, Regina paruošia stalą, nuperka tortą. Ji taip pat yra puiki mezgėja.

Moteris pasakoja, kad turėjo šeimą, buvo ištekėjusi. Paklausus, kaip atsidūrė globos namuose, atvirauja: „Per gerą vyrą. Išėjo klystkeliais ir mane čia patalpino. Buvo arba aš, arba vaikai. Ką padarysi...“ Po praeitį kapstytis Regina nenori. Sako, kad geriau džiaugtis tuo, kas yra: „Ko čia liūdėti, tokią brangią turime direktorę. Mes neliūdim, mes juokiamės. Negali žinoti, gali išeiti į Anapilį, geriau šypsotis, nes vitaminų daugiau gaunasi.“

Su Regina mus supažindinusi Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė Kristina Anulienė stebisi: Reginai nustatytas ribotas veiksnumas. Ji pati disponuoja pinigais, apsiperka, yra puiki organizatorė. „Kodėl tokie žmonės tampa neveiksniais?“ – neaišku K. Anulienei.  

Regina yra kilusi nuo Pagėgių. Ji norėtų ten apsigyventi, kai bus atidaryti grupinio gyvenimo namai. Tačiau koją kišą ribotas veiksnumas. Moteris įsitikinusi, kad gebėtų pati savimi pasirūpinti: „Gyvenčiau kaip seniau gyvenau: valgyti moku gaminti, tvarkausi, skalbiuosi. Viską.“ Kad Regina – gana savarankiška, patvirtina ir ja besirūpinanti socialinė darbuotoja. Direktorė sako bandžiusi inicijuoti neveiksnumo panaikinimą, tačiau teismas paliko tą pačią išvadą.

 

Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė Kristina Anulienė mano, kad Remigijui nustatytas neveiksnumas – perteklinis. / S. Kancevyčiaus nuotr.

Labai noriu, kad klausimas dėl neveiksnumo kažkaip būtų išjudintas. Tegu žmogus būna veiksnus. Kodėl mes turime atimti iš jo visas teises? 

Nori gyventi savarankiškai, bet riboja teisinis statusas

Grupinio gyvenimo namuose Tauragėje gyvenantis Remigijus labai nori papasakoti savo istoriją, nes mano, kad buvo apgautas ir dėl to dabar negali gyventi savarankiškai. Jis pasakoja, kad vaikystėje mama nė vieno vaiko iš jų šeimos neaugino. Juo rūpinosi viena, kita globėja, paskui – globos namai. Remigijus sako, kad baigęs mokyklą turėjo gauti socialinį būstą arba įsikūrimo pinigus, tačiau nieko negavo. Turėjo apsigyventi globos namuose. Jis mano, kad būtų nusipirkęs nedidelį namelį. 

K. Anulienė pavirtina, kad sprendžiant pagal dokumentus, išties kažkas pasinaudojo Remigijaus situacija. Tuo pat metu jam buvo inicijuotas neveiksnumas. Pasak direktorės, Remigijus tikrai su pagalba galėtų gyventi savarankiškai. Tačiau tam trukdo neveiksnaus asmens statusas. „Bent būtų kokioje nors srityje. Dabar visiškas. Jo globėjas – globos namai. Tai labai varžo žmogaus teises ir varžo mus. Jei išeis, kas nors atsitiks, įstaiga prisiims atsakomybę, o jei būtų veiksnus, būtų atsakingas pats“, – pasakoja Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė.

 

Adakavo socialinių pasalugų namai. / S. Kancevyčiaus nuotr.

Neveiksnumas nustatomas lengva ranka

Direktorė priduria, kad atvejų, kada gana savarankiškam žmogui nustatomas neveiksnumas, būna gana daug. Pavyzdžiui, globos namuose gyvena sunkiai kalbantis vyras. Jis gali dirbti įvairius darbus, turi įsigijęs žoliapjovę, trimerį. Neseniai nusipirko kolonėlę ir mikrofoną. Jis pats viską sujungia, dainuoja, leidžia muziką. Ir tai – formaliai neveiksnus žmogus... K. Anulienė pasakoja apie neseną atvejį, kai į globos namus buvo atvežtas jaunas vyras, kurio artimieji inicijavo neveiksnumo nustatymą. Motyvas – kitaip jis nesutiks važiuoti į globos įstaigą. „Jei jau neveiksnus, tu jau žodžio nebeturi, už tave nuspręsim, atvežiau į įstaigą ir palikau“, – pasakoja direktorė.

Jai pritaria ir direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Asta Šlepavičienė. „Visa esmė, kad institucijoms tai yra patogu. Jei žmogus nepakelia rankelės, kojelės, nors galva veikia, tuoj pat inicijuoja tą veiksnumo nustatymą. Kol žmogus kalba, gali išreikšti savo valią, neveiksnumas negalėtų būti priskiriamas. Nesuprantu, kaip šitaip galima“, – stebisi daug metų su proto ir psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis dirbanti moteris.

Pasak direktorės, buvo ne kartą bandyta vienam ar kitam gyventojui grąžinti veiksnumą. Tačiau tai – labai sudėtingas procesas, veiksnumo beveik neįmanoma atstatyti.

„Labai noriu, kad klausimas dėl neveiksnumo kažkaip būtų išjudintas. Man, kaip įstaigos vadovei, atrodo, kad neturėtų būti taip, kaip dabar. Kam tas neveiksnumas, jūs man pasakykit? Tegu žmogus būna veiksnus. Kodėl mes turime atimti iš jo visas teises? – stebisi direktorė ir priduria: – Žinokit, bet kuriam gali taip atsitikti. Mes nė vienas nežinome savo likimo. Turime ir aukštas pareigas užėmusių žmonių.“

Jos teigimu, kol kas šia tema per mažai kalbama ir daroma. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau keliame šiuos klausimus... Kitose srityse mes daug kur pirmaujame, bet šita tema yra nutylima. Kol Europos Sąjunga ar žmogaus teisių organizacijos neprispaus, niekas nepasikeis“, – mintimis dalijasi K. Anulienė.

 

Kol žmogus kalba, gali išreikšti savo valią, neveiksnumas negalėtų būti priskiriamas.

Plačiau apie teisinį neveiksnumą

Į bendra.lt klausimus atsako Teisingumo ministerija

Kas tai yra neveiksnumas ir kokiems asmenims jis turėtų būti nustatytas? 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 str. 1 d. nustatyta, kad fizinių asmenų civilinis veiksnumas suprantamas kaip fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas ir atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Civilinis veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (Civilinio kodekso 2.6 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 2.10 str. 1 d. nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas (Civilinio kodekso 2.10 str. 2 d.). Jei fizinis asmuo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, jis gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba (Civilinio kodekso 2.11 str. 1 d.). Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu (Civilinio kodekso 2.11 str. 1 ir 2 d.). 

Koks šiuo metu yra neveiksnumo nustatymo mechanizmas?  

Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gyvenamosios vietos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 462 str. 1 d.). Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą (Civilinio kodekso 2.10 str. 2 d., 2.11 str. 2 d.).

Kokios yra galimybės panaikinti neveiksnumą?  

Kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (Civilinio kodekso 2.10 str. 4 d.). Jei šie asmenys per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo, neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens būklę savo iniciatyva peržiūri kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (Civilinio kodekso 2.101 str. 2 d.). Peržiūrėjusi neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens būklę, ši komisija taip pat priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo (Civilinio kodekso 2.101 str. 1 d.). Paminėtina, kad minėtos komisijos savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais. Kilus abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai. 

Kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas ribotai veiksniu, turi teisę to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas (Civilinio kodekso 2.11 str. 5 d.). 

 

 

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė mano, kad asmenų veiksnumas ribojamas per dažnai. / Asmeninio albumo nuotrauka
Dovilė Juodkaitė dalijasi mintimis apie teisinės sistemos spragas nustatant neveiksnumą. 
0:00 /
Dovilė Juodkaitė svarsto apie tai, kad žmogaus teisinio veiksnumo klausimai turėtų būti svarstomi įsigilinus į individualią situaciją. 
0:00 /

Mes ateiname iš to sistemos, kur sovietiniais metais buvo juoda arba balta. Arba esi visiškai veiksnus, arba esant bet kokiai diagnozei gali nesunkiai tapti neveiksnus. Užtekdavo psichiatrų pažymos. Kartais buvo lengviau gauti diagnozę nei gydymą.

Neveiksnumas – teisinė mirtis

„Asmeniui nustatytas teisinis neveiksnumas prilyginamas civilinei mirčiai, nes iš jo atimama galimybė įgyvendinti visas savo teises“, – sako teisininkė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė. Jos teigimu, tai reiškia, kad pripažintas neveiksniu asmuo tampa visiškai beteisiu, jis pats negali nieko daryti, nei menkiausių sandorių sudaryti, jau nekalbant apie galimybę įsidarbinti arba, tarkim, susituokti. Visus įgaliojimus veikti už jį gauna teismo paskirtas globėjas.

„Mes ateiname iš to sistemos, kur sovietiniais metais buvo juoda arba balta. Arba esi visiškai veiksnus, arba esant bet kokiai diagnozei gali nesunkiai tapti neveiksnus. Užtekdavo psichiatrų pažymos. Kartais buvo lengviau gauti diagnozę nei gydymą. Kartais tai buvo dėl gerų tikslų, tarkim, lengviau asmeniui atstovauti tam tikrose srityse, bet toje sistemoje buvo manoma, kad už asmenį, kuris turi proto arba psichikos negalią, geriau nuspręsti gali kiti: gydytojai, šeimos nariai, globėjai ir pan.“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė.

Pasak D. Juodkaitės, kontekstas keičiasi, bet labai sunkiai. Nuo 2010 m., kai Lietuvoje buvo ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, keliamas klausimas, kad turi būti radikaliai peržiūrimas teisinio veiksnumo institutas. Teisingumo ministerija yra išleidusi ne vieną teisinio reguliavimo stebėsenos pažymą, kur yra akcentuojama, kad turi būti vertinama individuali situacija ir teismas turėtų priimti mažiausiai asmens teises ribojančius sprendimus. „Yra aiškiai įvardijama, kad negalima apriboti veiksnumo visose srityse ir negalima prevenciškai apriboti teisių abejojant ar manant, kad kažkada asmuo gali netinkamai teisėmis pasinaudoti“, – svarsto D. Juodkaitė.

Tą patvirtina ir Teisingumo ministerija: „Atkreiptinas dėmesys, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje“, – rašoma ministerijos komentare portalui bendra.lt.

Vis dėlto, pasak teisininkės, kaip tai realiai vyksta, lemia ne tik teisinis mechanizmas, bet labai daug priklauso ir nuo praktinio įgyvendinimo, kaip žmonės, specialistai – ar tai būtų psichiatrai ar socialiniai darbuotojai, teikiantys išvadas, ar teisėjai teismuose – vertina: ar jie žiūri į žmones su negalia kaip galinčius su pagalba realizuoti savo teises ar preziumuoja, kad jie nieko negali. „Tas požiūris keičiasi lėtai – ne visi teisėjai, psichiatrai tiki, pripažįsta, kad žmonės su proto ar psichikos negalia gali realizuoti savo teises, tik jiems reikia pagalbos priimant sprendimus. Kartais bijoma nenustatyti neveiksnumo prevenciškai dėl baimės, o kas bus, jeigu kažkaip netinkamai įgyvendins savo teises. Tai yra ydingas mąstymas, kad atimsi teises ir neva žmogus jų nepažeis, bet yra ir taip, kad globėjai pažeidžia globojamųjų teises ir interesus“, – svarsto D. Juodkaitė.

 

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė mano, kad reikėtų orientuotis ne į veiksnumo ribojimą, o į didesnę pagalbą. / Asmeninio albumo nuotrauka
Karilė Levickaitė svarsto apie tai, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti lygus su kitais prieš įstatymą. 
0:00 /
Karilė Levickaitė dalijasi įžvalgomis apie nusistovėjusią praktiką priimti sprendimus už kitus žmones. 
0:00 /

Sistema yra nepritaikyta ir bendrosios, ir specialiosios paslaugos nėra orientuotos į žmonių įvairovę.

Užuot atėmus teises, padėti

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė sako kad žmogaus teisėmis grįstas modelis reiškia perėjimą nuo sprendimo už kitus priėmimo iki sprendimų priėmimo padedant: „Dėl to mes turime orientuotis į tai, kaip tą žmogų paremti, padėti, kokias paslaugas jam suteikti, kad būtų užtikrinta jo teisė būti lygiems prieš įstatymą.“ K. Levickaitės teigimu, jei žmogus nekalba, jis gali išreikšti savo nuomonę kitais, neverbaliniais, būdais. Tarkim, galima atidaryti šaldytuvą ir jis parodys, ką nori valgyti.

Pasak K. Levickaitės, vienas iš pagalbos būdų – pagalbos priimant sprendimus paslauga, kuri yra teikiama įgyvendinant globos įstaigų pertvarkos projektą. „Lietuvoje pagalbos priimant sprendimus išbandoma, skirtingos įstaigos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu teikia tą paslaugą, bet kad ji taptų žmonėms su negalia prieinama ir tokia, kokios reikia konkrečiam žmogui, mes dar turime ilgą kelią iki to nueiti“, – sako K. Levickaitė.

Jos teigimu, neveiksnumą visada paprasčiau nustatyti, nei ieškoti kitų būdų. „Staiga tampa lengviau ir į banką nueiti, ir kažkokį teisinį parašą padėti. Nereikia sukti galvos, atimi veiksnumą ir suteiki globėjui tą sprendimų priėmimo galią. Bet taip yra dėl to, kad sistema yra nepritaikyta ir bendrosios, ir specialiosios paslaugos nėra orientuotos į žmonių įvairovę“, – įžvalgomis dalijasi VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė.

Pasak K. Levickaitės, ydinga yra tai, iki šiol teisme bene svarbiausia yra psichiatro išvada. „Teisinis veiksnumas ir psichikos būklė yra iš esmės skirtingos sąvokos“, – įsitikinusi žmogaus teisių ekspertė. Jos teigimu, negalia yra socialinis konstruktas, kurį dažnai lemia ne konkretus sutrikimas, o visuomenėje patiriami barjerai.

D. Juodkaitė taip pat įsitikinusi, kad teismo procese reikėtų daugiau atsižvelgti į socialinių darbuotojų išvadas, nes jie daug dėmesio skiria įvertinti individualią situaciją, įvardinti, ką žmogus savo aplinkoje, šeimos ar kitų pagalbą suteikiančių žmonių kontekste geba atlikti. „Žmonių su ta pačia diagnoze situacija gali būti labai skirtinga ir socialiniai darbuotojai dažniausiai tą mato. Be to, suteikus pagalbą ar per mokymą, įgūdžių lavinimą žmogaus galimybės labai kinta“, – svarsto Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė.

Pasak D. Juodkaitės, ratifikavus Neįgaliųjų teisių konvenciją ir kai vyko Civilinio kodekso reforma, žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos siekė, kad teisės aktuose apskritai neliktų teisinio neveiksnumo, tačiau kol nebus išvystytas pagalbos priimti sprendimus modelis, teikiamos kitos individualius asmens poreikius atliepiančios paslaugos, tol teisinio neveiksnumo mechanizmo atsisakyti nepavyks, nors tai numatyta dabartinės Vyriausybės programoje. Šiuo metu teisinė sistema teisinio reguliavimo ribose.

Pasak K. Levickaitės, atsisakyti neveiksnumo nepavyksta net ir labiau žmogaus teisių srityje pažengusioms šalims, bet yra ir gerų pavyzdžių. Tarkim, Latvijoje, Bulgarijoje veikia pagalbos priimant sprendimus modelis ir ši paslauga gana kokybiškai teikiama. Pagalbos priimant sprendimus ombudsmenas veikia Švedijoje.

 

Kad pokyčiai vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, rodo Seimo kontrolierių 2019 metais atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip laikomasi įstatymu numatyto įpareigojimo per dvejus metus peržiūrėti iki 2016 m. sausio 1 d. neveiksniais pripažintų asmenų teismo sprendimus. Per numatytą dvejų metų neveiksnumo peržiūrėjimo terminą buvo peržiūrėta tik mažiau nei pusė neveiksnių asmenų bylų. Seimo kontrolierių ataskaitoje taip pat pažymima, kad neveiksnių asmenų globėjai nebuvo deramai supažindinti su vykstančiu neveiksnumo peržiūros procesu ir tikslais, o šalies savivaldybės nebuvo pasirengusios organizuoti informacijos ir pagalbos teikimo šių asmenų globėjams. Be to, globėjams nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl neveiksnumo peržiūrėjimo, pačios savivaldybės taip pat neinicijavo kreipimosi į teismą procedūros.

 

Neveiksnumo lengvai nebenustato

 Aknystos socialinės globos namams, kur gyvena 300 psichikos ir proto negalią turinčių žmonių, vadovaujantis Arūnas Kiaušas teigia, jog ribotas neveiksnumas nustatytas maždaug trečdaliui globotinių. 

Pasak A. Kiaušo, globos įstaigos suinteresuotos, kad būtų daugiau veiksnių globotinių, nes jie patys atsako už savo veiksmus, o už neveiksnius tenka atsakyti įstaigai. Na, o giminės gali būti suinteresuoti padaryti ligonius neveiksniais, nes uždarę juos į globos įstaigas, patys tampa turto administratoriais.

Įtarimų, kad taip gali būti, Aknystos socialinės globos namų vadovas iš darbuotojų sako girdėjęs ne kartą, tačiau nemano, kad tai didelė problema, nes po metų neveiksnumas peržiūrimas. „Bet taip, kad grynai bereikalingai būtų inicijuotas neveiksnumas, nesusidūrėm. Ir aš manau, kad mes būtume kategoriški, prieštarautume. Mes nesame tie, kurie  esant tokiai situacijai, žiūrėtume pro pirštus“, – tikina A. Kiaušas. 

„Matai koks žmogus ir sakai teisme, kuriose srityse tas žmogus gali priimti sprendimus pats. Ribotas veiksnumas tam ir yra – anksčiau būdavo veiksnus arba neveiksnus. Valstybė nustatė, kad žmogus gali būti ribotai veiksnus. Tam tikrose srityse, kur pats gali sau atstovauti. Sunku tą suprasti žmonėms, bet ir teismai iš pradžių sunkiai suprato, kaip tas gali būti. Priimdami sprendimus jie yra labai atsargūs. Kviečiami advokatai, savivaldybės atstovai, ir dažnai teismas tampa ginčo arena, nes vienam taip, kitam kitaip atrodo. Bet į globos namų vadovo nuomonę labai atsižvelgia. Labai gerai šitą dalyką valstybė padarė“, – sako Aknystos socialinės globos namams vadovaujantis A. Kiaušas. 

Macikų socialinės globos namai – didžiausi Lietuvoje, juose gyvena net 340 negalią turinčių žmonių. Globos namų direktorius Eugenijus Judeikis teigia nesusidūręs, kad būtų lengvai nustatomas neveiksnumas. 

„Be reikalo nustatoma tikrai nėra. Gal vienetiniai atvejai. Turime keletą tokių asmenų, kur yra teismų  nustatyti apribojimai. Po 6–7 baudžiamąsias bylas, sėdėję kalėjimuose kelis kartus, ir kuriems paskui galutiniam variante nustatomi kažkokie neveiksnumai.  Iš principo atrodo, kad jie galėtų gyventi savarankiškiau.  Bet su šitais asmenimis yra kita situacija. Jei jiems truputėlį sumažintume kontrolę ir priežiūrą, jie tikrai nukryps į šoną ir vykdys nusikalstamas veikas“, – įsitikinęs E. Judeikis. 

Jo teigimu, kartais apima neviltis žiūrint, kaip artimieji elgiasi su ligoniais. Neseniai į globos įstaigą Sankt Peterburge gyvenantis Rusijos pilietis atvyko  sutvarkyti žmonos neveiksnumo dokumentų, kad galėtų disponuoti turtu – milijoninės vertės butu Peterburgo centre ir žemės sklypu prie Dono upės.  

„Žmona jau senokai  pas mus. Buvo veiksni, jis inicijavo, kad pripažintų neveiksnia ir, svarbiausia, kad jis būtų paskirtas turto administratoriumi. Žmona pamato savo vyrą ir sako: „Su viskuo sutinkuuuu, aš viskam pritariuuuu“, iš džiaugsmo linkčioja galva. Bet ne tai man baisiausia. Jisai sako: „Kiek turit sutaupę lėšų? Atiduokit man viską“. – „Atiduokit, atiduokit, jam reikia“, – pritaria moteris. Galima būtų gal kažkokį skanesnį pyragėlį, kambariui kažką – televizorių, radijo imtuvą nupirkti. Ir jis pasiėmė visus pinigus, kiek buvo sutaupyta – 80 eurų. Turėjome atiduoti“, – pasakoja E. Judeikis.   

 Aknystos socialinės globos namų vadovo teigimu, kartais kyla problemų ir dėl nenustatyto neveiksnumo. „Neseniai susidūrėm su tokia situacija. Žmogus neveiksnus, su visiška negalia. Jo turtas bešeimininkis. Bet buvo teismo nustatyta, kad jis toje srityje yra veiksnus, pats gali tvarkyti savo turtą. Žmogus guli lovoje, visiškai net nesupranta, apie ką eina kalba, visiškai neorientuotas. Kreipėmės į teismą, sudarė komisija, svarstė. Dabar per nekilnojamojo turto agentūrą pardavinėjam jo butą, teismas leido parduoti, nes mes to daryti negalime“, – pasakojo A. Kiaušas. 

Adakavo socialinių paslaugų namuose gyvenantis Remigijus svajoja persikelti į savo būstą ir ten parsivesti moterį. Jis įsitikinęs – pajėgs išlaikyti ją. „Galiu prie medžio dirbti, kokias lentas nešioti, prie statybų, ar daržą sukasti kokiam žmogui, malkas sukapoti. Aš darbo nebijau...“, – pasakoja Remigijus. Kad taip įvyktų, globos namai (jo globėjas) turi kreiptis į teismą. Vyras tikisi, kad teismas pakeis ankstesnę nutartį ir panaikins jo neveiksnumą.