Penkios pastraipos visuomenės dalyvavimo, arba kaip projektas Trakuose papiktino aktyvistus, praretino medžius, bet institucijoms vis tiek įtiko

Penkios pastraipos visuomenės dalyvavimo, arba kaip projektas Trakuose papiktino aktyvistus, praretino medžius, bet institucijoms vis tiek įtiko

#aplinkos apsauga
Rugsėjo 07, 2022
Elena Reimerytė profile image Elena Reimerytė Vaida PIlibaitytė profile image Vaida PIlibaitytė Daiva Repečkaitė profile image Daiva Repečkaitė

Už lėšas bioįvairovei iškirsti kas penktą saugomos teritorijos medį, o ten, kur pabrėžtinai tikimasi visuomenės įsitraukimo, surengti nedidelę diskusiją ir užsirašyti tik tai, kas palanku iš anksto numatytiems darbams. Tokie prieštaravimai už Europos Sąjungos (ES) lėšas įgyvendinamame projekte Trakuose ne tik nepastūmėjo atsakingų institucijų papildomai tikrinti finansuoto projekto, bet ir neužkirto kelio skirti jam dar daugiau lėšų. Trakų projekto istorija atskleidžia, kad skirstant ES lėšas nė puslapio nesiekianti diskusijos santrauka užskaitoma kaip kokybiškas visuomenės įtraukimas, o ažūrinės trinkelės patenka į žaliosios infrastruktūros projektą. Tačiau projektui sulaukus atgarsio, savivaldybė pasiryžo jį drastiškai pakeisti.

 

 

article preview image Andželika Kriaučiūnienė prie vieno iš pažymėtų medžių. / E. Reimerytės nuotr.
Lentvarietė Ona Staniulionienė stebisi planais praretinti Trakų medžius. / E. Reimerytės nuotr.

„Aš suprasčiau, kai buvo anas laikotarpis, buvo melioruojama, buvo sausinama, pjaunami ąžuolai, naikinami ištisi plotai. O dabar kas čia per melioratoriai?“ – stebisi lentvarietė Ona Staniulionienė, su planais iš peties praretinti Trakų medžius susipažinusi 2021 metų pradžioje, kai buvo pakviesta aptarti projekto veiklas kaip tuometinė Trakų rajono savivaldybės suburtos Trakų rajono visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos narė. Norą kirsti šimtus medžių aktyvi moteris, nuo Perestroikos laikų telkianti bendruomenę aplinkosaugos, pasipriešinimo taršiai pramonei, daugiabučių namų gyventojų poreikių ir kitais vietos klausimais, vadina nesąmone. „Susidaro įspūdis, kad jiems [savivaldybei] medis – tai stulpas, kuris jiems kliudo“, – sako O. Staniulionienė.

Tačiau vietos aktyvistų pastangos atkreipė aplinkosaugininkų dėmesį, įsibėgėjusius darbus sustabdė teismo procesas, o kol laukiama jo sprendimo, projekto turinys neatpažįstamai pasikeitė. Savivaldybė nutraukė sutartį su statybų bendrove, atrinkta įgyvendinti želdinių priežiūros projektą, ir užsakė medžių būklės ekspertizę. Nors, subrangovo skaičiavimais, apie 250 medžių pernai buvo nukirsti, dabar planuojama 170 negaluojančių medžių gydyti. 

Tik iškilo naujų keblumų: nebesilaikant ankstesnių ES fondų panaudojimo įpročių, savivaldybei sunku surasti, kas atliks darbus. „Pažymėtina, kad jau antra kartą viešųjų pirkimų konkursas dėl Trakų miesto želdynų tvarkymo (kirtimo, genėjimo, lajų surišimo, dirvožemio gerinimo, trinkelių nuėmimo pomedžiuose ir naujų medžių sodinimo) rangos darbų neįvyko“, – elektroniniu paštu teigė Trakų rajono savivaldybės administracijos  Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Agata Mankeliūnienė.

Paskelbus kvietimą teikti projektą, savivaldybės projektų sąrašus derina regiono mastu. / A. Mitrofano iliustracija

Sustabdė aplinkosaugininkai

Saugomoje teritorijoje kirsti šitiek medžių? Savivaldybės planai pernai sudomino televizijas ir spaudą. Aktyvistė O. Staniulionienė teigia aktyviai Trakų medžiais iki tol nesidomėjusi – darbo pakanka ir Lentvaryje, bet apie planus šimtus jų kirsti sužinojusi tada, kai komisija buvo pakviesta 2022 metų kovą susirinkti ir apžiūrėti numatytus šalinti medžius. Pasibaisėjusi projekto užmojais, ji išreiškė savo nepritarimą raštu, o komisijos posėdyje nedalyvavo. Kartu su kitais kritikais ji išsiuntė raštų įvairioms institucijoms, bet sureagavo tik Aplinkos apsaugos departamentas.

Gavusi skundą, departamento komanda 2021 m. kovo 17 d. atvyko patikrinti, kas vyksta. Anot Aplinkos apsaugos departamento, „nustatyta, kad leidimas atlikti kirtimo darbus rangovui išduotas, nors prašymas gauti leidimą užpildytas nesilaikant reikalavimų, [...]“ taip pat „Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, susipažinę su 2021 m. kovo 5 d. Visuomeninės želdynų ir želdinių priežiūros ir kontrolės komisijos posėdžio protokolu, nustatė, kad komisija nėra vertinusi rangovo prašomų iškirsti želdinių būklės“. Dar daugiau: „Yra žinoma, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas dalyvavo komisijos posėdyje ir prieštaravo priimtiems sprendimams“, tai pastarojo departamento vyriausioji specialistė Ramunė Valančiūtė žurnalistinio tyrimo komandai patvirtino. 

Savivaldybė teisinosi referuodama į aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo punktą, pagal kurį savivaldybė derina leidimą tvarkyti medžius, jei Kultūros paveldo departamento ir saugomos teritorijos direkcijos atstovai nedalyvavo komisijoje. Tačiau pačios komisijos išvadą laikė neprivaloma.

Ginčas atsidūrė Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nors svarstymai užtruko, lapkričio 9 d. sprendimas nedviprasmiškai patvirtino, ką buvo teigę kritikai: „Įvertinusi skundžiamą Leidimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Trakų rajono savivaldybės administracija, priimdama sprendimą išduoti ginčijamą Leidimą, nesilaikė nustatytos procedūros“. Nei visos reikalingos institucijos pritarė projektui, nei komisijos posėdyje dalyvavo pakankamai nuolatinių narių. Tad leidimas kirsti medžius – panaikintas. Tiesa, teismo nuosprendis buvo apskųstas, ir įpusėjus 2022-iesiems galutinio sprendimo dar nebuvo.

 

Trakai. / Laidos „Spalvos“ stop kadras

Bendruomenė turi teisę dalyvauti

Įvairūs specialistai, kalbinti tiriant Trakų projekto likimą, pažymėjo, kad planuojant tokias viešųjų erdvių pertvarkas gyventojų žinios, dvejonės ir prieštaravimai galėtų padėti problemas identifikuoti dar planuojant. „Yra du tokie procesai: vienas procesas, kai tu informuoji tiesiog ką veiki, tai yra tas viešumo, skaidrumo klausimas. Bet jeigu norim, kad būtų atnešami pasiūlymai iš visuomenės, o ne vien tik kritika, tai reikia įtraukti žmones, kad jie taptų proceso dalimi – kūrėjais“, – sako anksčiau Aplinkos ministerijoje dirbusi visuomenės įtraukties ekspertė Giedrė Godienė. – Konfliktai nekyla, kai jūs ne šiaip paskelbiate: „kas norite, pas mus ateikite“, o kviečiate tuos, kam gali rūpėti.“ 

Bent trys kalbinti Trakų gyventojai, aktyviai siekiantys dalyvauti sprendžiant žaliųjų erdvių klausimus, skundėsi, kad į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta, ir net aktyviai domintis žaliųjų erdvių politika jas tvarkančių projektų apimtis nebuvo aiški.

„Reikėtų pradėti nuo to, kad ar tai yra viešos erdvės projektas, ar tai yra kažkoks naujos statybos projektas šalia jau esančios bendruomenės, ar tai yra kraštovaizdžio projektas, bendruomenė tiesiog elementariai yra įtraukiama per vėlai, kai jau yra visi sprendimai“, – komentuoja Aplinkos ministerijoje pagal programą „Kurk Lietuvai“ su komanda „žalesnio“ miesto planavimo įrankius kūręs Ignas Kazlauskas. Jis profesinę patirtį kaupė Jungtinėje Karalystėje. – Idealiu atveju ar bent jau užsienio praktikose, bendruomenė įtraukiama dar apklausų metu, per dirbtuves ar kitokias veiklas. [Gyventojų] nuomonė, jų poreikiai yra įtraukiami dar prieš projekto kažkokią vizualizaciją ar apskritai dizaino kūrimą.“

Kaip paaiškėjo išnagrinėjus Europos Sąjungos finansavimo priemonės, pagal kurią finansuotas Trakų projektas, biurokratinę architektūrą, iš projektų rengėjų kažko panašaus ir tikėtasi. Bet savivaldybės finansavimą tokiems projektams gauna be konkurso, ir joms palikta pačioms apsibrėžti, ką reiškia visuomenės įtrauktis. Taip ir išėjo projektas, kuriam prieštaravo ir vietos aktyvistai, ir bent dvi institucijos, su kuriomis jį reikėjo derinti.

„Kai mes derinome tokios apimties parengtą dokumentą, nė iš vienos institucijos pastabų negavom, – susidariusią padėtį interviu 2021 m. interpretavo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Svetlana Žilionienė. – [Bet] mane kas džiugina: aš sutinku labai daug trakiečių kiekvieną dieną, per pietus, vakare, būreliuose, ir jie visi klausia: na, kada gi pagaliau [sutvarkys medžius].“

Nors visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus, tokius kaip šis dėl medžių, užtikrina Orhuso konvencija, ją įtvirtinanti 2003 m. ES direktyva, Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašas ir kiti teisės aktai, eiliniams gyventojams susigaudyti, kaip priimami sprendimai dėl medžių jų aplinkoje, gali būti sunku. Bendruomenės aktyvistai skundžiasi, kad sekti projektų, keičiančių viešąsias erdves, eigai reikia daug laiko. Be to, kalbinti Trakų gyventojai, norėję aktyviai įsitraukti į viešųjų erdvių planavimą, teigė nebuvę tiksliai informuoti apie projekto apimtis ir kontekstą.

 

Visuomenės įtraukties ekspertė Giedrė Godienė. / Laidos „Spalvos“ stop kadras

Norėjo kaip geriau

Projekto kelias prasidėjo 2018 m. liepą. Trakų rajono savivaldybė posėdyje nutarė projektą pavadinimu „Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymas“ teikti Europos Sąjungos finansavimui pagal priemonę „Kraštovaizdžio apsauga“. Pagal projektą numatyta iškirsti šimtus medžių. Ką apima sąvoka „kraštovaizdis“ ir ką reiškia „apsauga“, esama įvairių interpretacijų.

Taisyklės, pagal kurias skirstomos „Kraštovaizdžio apsaugos“ lėšos tokiems projektams, leido finansuoti visuomenės nuomonės apklausas, diskusijas ir jų vedimo patirties turinčių specialistų samdymą. „Šita kraštovaizdžio priemonė – tai viena iš nedaugelio priemonių, kur yra inkorporuotas visuomenės įtraukimas, nes pačiam pirminiam šitos priemonės įgyvendinimo procese savivaldybės turi pasirengti visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavime programas. Tai yra dokumentas, kurio tikslas yra suteikti visuomenei [galimybę] ankstyvajam etape įsitraukti į tas diskusijas ir kartu ieškoti projekto alternatyvų ir tuo pačiu didinti ir pačių gyventojų sąmoningumą ir atsakomybę už kraštovaizdžio kokybę ir taip pat skatinti visuomenės, bendruomenės ir savivaldos institucijų bendradarbiavimo ir dialogo palaikymo gebėjimus, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Justina Čunderova. – Kitas klausimas, kiek efektyvi buvo šita priemonė.“

Ministerijos sprendimu, priemonė bus efektyvi, jei savivaldybės turės programą, skirtą visuomenei į kraštovaizdžio formavimą įtraukti. Trakų rajono savivaldybei taip pat prireikė tokios programos.

Spalį šiam darbui atsirado rangovas – UAB „Daugėla“, visoje Lietuvoje infrastruktūros planavimo viešųjų pirkimų konkursus laiminti įmonė. Ta pati, kurią po metų Trakų rajono savivaldybė pasirinko rengti ir supaprastintą techninį darbo projektą planuojamiems darbams, kitaip tariant, aprašyti ir patikslinti praktinius senamiesčio projekto įgyvendinimo aspektus. „UAB „Daugėla“ patirtis želdinių ir jų tvarkymo specialiųjų planų rengimo srityje yra nuo 2013 metų,“ – pažymėjo įmonės direktorė Gaudenta Sakalauskienė atsakyme raštu.​​ Skaitant dokumentą, matyti, kad didelė dalis nukopijuota iš 2018 m. kito rangovo, UAB „Želdynų vizija“, atliktos Želdynų ir želdinių inventorizacijos.

„Lietuvoj yra šešiasdešimt savivaldybių, ir visi mes tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujam. Girdim gerus atsiliepimus pristatant kitų savivaldybių projektus,“ – rangovo pasirinkimą aiškina S. Žilionienė.

Inventorizacijos žemėlapiai. / Laidos „Spalvos“ stop kadras

Pastabų negauta

Iš viešųjų pirkimų dokumentų ir Trakų rajono savivaldybės atsiųstų ataskaitų žinome, kad už konsultavimosi su visuomene programą ir procedūras UAB „Daugėla“ skirti 3 267 eurai. Baigusi konsultavimosi su visuomene procedūras, įmonė savivaldybei pateikė visuomenės dalyvavimo ataskaitą. 

Remiantis ja ir savivaldybės tinklalapio pranešimais, viešinimas tevyko Trakų rajono savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijos lentoje ir minėtame viešame renginyje. UAB „Daugėla“ suorganizavo susitikimą su visuomene, užsirašė atrinktas dalyvių pastabas, taip pat 2018 m. surengė pristatymą pačiai visuomenės dalyvavimo programai, per kurį įmonės atstovas perskaitė pranešimą ir pranešė, kad visuomenės pastabų negauta. O informacinių pranešimų sklaida rūpinosi pati savivaldybė ir seniūnijos.

UAB „Daugėla“ ataskaitą sudaro vos penkios trumpos pastraipos. Paminėti piliečių pasiūlymai dėl šiukšliadėžių, suolų ir vėliavų stiebų. Apie medžius – nieko. Ataskaita baigiasi sakiniu: „Rengiant Želdynų kūrimo ir tvarkymo supaprastinto techninio darbo projekto sprendinius buvo atsižvelgta į visas visuomenės pastabas.“ 

Lakoniškas rangovo tekstas nugulė į Trakų rajono savivaldybės paskelbtą visuomenės dalyvavimo ataskaitą, reikalingą išpildyti ES finansavimo formalumams. Savivaldybė pridėjo, kad apie projektą atskirai informavo Trakų seniūniją ir rajone veikiančias bendruomenes „Santalka“ ir „Naujasodis“. „Santalkos“ pirmininkė Nijolė Dočkuvienė telefonu teigė konkrečiai savivaldybės prašiusi informuoti bendruomenę apie viešųjų erdvių projektus. Anot A. Mankeliūnienės, ES lėšų skirstymą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) savivaldybei jau padengė supaprastinto techninio darbo projekto rengimo („Daugėlos” paslaugų) išlaidas.

Visuomenės dalyvavimo kraštovaizdžio formavimo programoje žadama: „Po viešo pristatymo projekto rengėjas parengs visuomenės dalyvavimą projekte ir jo rezultatus apibendrinančią ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie visuomenės dalyvavimą viso projekto metu, įskaitant informaciją apie atliktas visuomenės dalyvavimo procedūras, viešinimo priemones, visuomenės pasiūlymų analizę, atsižvelgimą į juos rengiant galutinius projekto sprendinius ir pan.“ 

Ir savivaldybės, ir rangovo ataskaitose teigiama, kad iki viešo pristatymo 2019 m. gegužę visuomenės pastabų negauta. UAB „Daugėla“ direktorė Gaudenta Sakalauskienė į klausimą apie visuomenės skatinimą dalyvauti elektroniniu laišku atsakė taip: „Projekto rengimo metu visuomenė buvo pasyvi. Į viešą pristatymą atėjo tik 9 gyventojai.“ 

Seniūnaitis Liudvikas Gliebus viešame pristatyme nedalyvavo. Tačiau ir projekto idėją iš principo palaikančiam visuomenininkui užkliuvo, kaip buvo organizuota visuomenės įtrauktis. „Vyresni [gyventojai] atsiranda užribyje“, – sako jis, pažymėdamas, kad projekto detales rangovas viešino internete ir „pamiršo bibliotekas“. Visuomenės įtraukties ekspertė G. Godienė mano, kad konfliktinėje situacijoje diskusiją su visuomene turi moderuoti itin empatiškas asmuo, o formaliai atliekant tokį darbą, nuoskaudos kaupiasi.

„Piliečiams buvo suteikta visa informacija ir savivaldybės administracija nėra atsakinga už piliečių sąmoningumą, pilietiškumą“, – raštu pateiktame atsakyme į kritiką atsakė Trakų rajono savivaldybės specialistai. Tačiau tiek savivaldybės, tiek rangovo ataskaitoje pavardėmis minimos diskusijos dalyvės pateikia kitokią įvykių versiją. Jų liudijimai rodo, kad ne pilietiškumo stoka sutrukdė gyventojams dalyvauti planuojant kraštovaizdį taip, kaip numatyta.

UAB „Daugėla“ ataskaitoje minima gyventoja Dana Zacharevičienė yra Trakų spaudoje dirbusi fotografė. Interviu ji teigė, kad tik vietos aktyvistams atkreipus dėmesį į planuojamus kirsti šimtus medžių, sužinojo, kad dalyvaudama viešame pristatyme nebuvo supažindinta su visa projekto apimtimi: „Mes ten svarstėme būtent skverų sutvarkymą, apželdinimą, svarstėme salų sutvarkymą [...]. Bet apie gatvių ir pakrantės sutvarkymą ten nebuvo nė kalbos. Pakrantei skirti du projektai, vienas su skverais, kur prikabino medžius, ir antras, reiškiasi, tako. Tai va čia tokie niuansai, žaidimai, kur mums nelabai atvirai buvo sakyta, ir tikrai įvedė daug painiavos, daug sumaišties, tikrai nebuvo geras dalykas. [Kai] gavau aš tuos pasižiūrėt dokumentus, ir pakraupau, žinokit. Ne vien tik dėl to, kiek yra medžių iškirst žadama, bet dėl to, kad nariams pateikta dokumentacija chaotiška, iki galo nesutvarkyta, be parašų“, – vardina ataskaitoje cituota dalyvė. 

Pamačiusi, kad viešai pateikta informacija, jos manymu, nesutampa su viešo pristatymo turiniu, ji surinko dar septynių gyventojų parašus ir kovo 1 d. išsiuntė tiek savivaldybei, tiek rangovams, tiek atsakingoms institucijoms adresuotą laišką, kuriame teigė, kad iš septynių punktų sąrašo, kas bus tvarkoma pagal projektą, trys punktai nebuvo aptarti su visuomene.

UAB „Daugėla“ tokią kritiką pakomentuoti tyrimo komandai atsisakė. Viešo pristatymo įrašų tyrimo komandai gauti nepavyko.

Privalomojo visuomenės įtraukimo eigą visai kitaip prisimena ne tik vietos aktyvistai, bet ir Trakų istorinio nacionalinio parko Kraštotvarkos ir Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadovė Andželika Kriaučiūnienė. „Man nuvykus į salę… niekas nežinojo, kur jis [pristatymas] buvo. Aš buvau įkyri ir laksčiau savivaldybės koridoriais ieškodama. Žmonių nedalyvavimas kartais yra ne dėl jų abejingumo“, – tikina specialistė.

Supažindintas su Trakų projekto planais, Virdžinijos universiteto urbanistikos ir aplinkos planavimo profesorius Timothy’is Beatley’is, dėstantis būsimiesiems architektams ir miestų planuotojams, neslėpė suglumimo, kad miestelis klimato kaitos akivaizdoje renkasi tokiais būdais keisti aplinką. Medžių garinamas vanduo ir teikiamas šešėlis yra būtini, tai bus esminė infrastruktūra, palaikanti miestų sveikatą ir tinkamumą gyventi, – teigė jis, o apie gyventojų (ne)įtraukimą pridūrė: – Turėtume judėti tokia linkme, kad būtų priimtina atsistoti ir pasakyti: „Aš myliu šį medį. Jis yra mano bendruomenės, mano šeimos dalis. Jei jį nupjausite, pakenksite man. Jis yra daugiau nei viskas, ką jis mums duoda.“

Trakų gyventoja Dana Zacharevičienė. / Laidos „Spalvos“ stop kadras

(Ne)pritarimo niuansai

A. Kriaučiūnienė neprieštaravo, kad už šias lėšas būtų kertami kai kurie medžiai, ir rangovui principinių pastabų dėl techninio projekto neturi. Bet jei privalomose visuomenės įtraukimo veiklose buvo sunku dalyvauti jai, institucijos atstovei, kaip turėtų įsitraukti eiliniai gyventojai? „Sunku skaityti projektus žmogui, kuris neturi toj srity jokio išsilavinimo ar patirties, – prideda ji. – Kai žiūri ne į rutuliuką pakrantėje ir užbrauktą [brūkšnį žemėlapyje – aut.], kad kertama, o žiūri į konkretų medį, pažymėtą kaip kertamą, tada žmonės nuomonę ir susidaro iš tikrųjų, tada jie mato gyvai, ir tada kyla klausimų. Žmonės neprieštaravo bukai.“

Aktyvūs gyventojai kritikavo projekto svarstymo ir įgyvendinimo eigą, bet formaliesiems kriterijams išpildyti dokumentai apie visuomenės dalyvavimą egzistavo, Savivaldybė turėjo visuomenės dalyvavimo programą, renginių protokolus ir ataskaitas. APVA Europos Sąjungos paramos departamento gamtotvarkos skyriaus vedėjas Saulius Vasiliauskas, kuruojantis priemonę „Kraštovaizdžio apsauga“, patvirtino, kad mokėjimo prašymai šioms veikloms jau patenkinti ir lėšos išmokėtos.

„Esam gavę ne vieną skundą, visuomenės pasipiktinimą dėl šito projekto įgyvendinimo, – S. Vasiliauskas pripažino per interviu 2021 m. – Gavę skundą paprašėm savivaldybės pakomentuoti. Jie atsakė, pagrinde klausimas buvo susijęs su sprendiniais, nes tie sprendiniai buvo tik preliminarūs.“ Paklaustas apie projekto eigą po metų, jis pakomentavo: „Šiuo metu projekto įgyvendinimas dar kartą pratęstas iki rugsėjo 1 d. Tikimės, kad į visus klausimus bus atsakyta ir projektas sėkmingai bei tinkamai užbaigtas, o netinkamai panaudotos lėšos gali būti susigrąžintos.“ Europos Komisija savo tinklalapyje pabrėžia, kad lėšų atgal pareikalaujama retai.

Paklausti, ar ateityje planuojama įvesti daugiau kontrolės savivaldybėms ar kokius nors visuomenės dalyvavimo kokybės reikalavimus, Aplinkos ministerijos ir APVA atstovai teigė, kad perspausti negalima. „Kaip žinom, kad kai yra daug dalyvių, projektai pasmerkti žlugti. Tai yra, [Aplinkos] ministerija ir mes manėm, kad jeigu įtrauktume prievolę įtraukti visus socialinius partnerius ir panašiai, tai tokie projektai nebus sėkmingai įgyvendinti, sužlugs, nes kai yra per daug interesų, juos suderinti yra labai sudėtinga,“ – aiškino S. Vasiliauskas. J. Čunderova svarsto: „Nesinori labai vienodinti tų projektų, nes teritorijos, mūsų miestai, turi savo identitetą, turi savo tradicijas, savo kultūros, etnografinius bruožus ir panašiai.“

Anksti atsakyti, ar penkių pastraipų visuomenės dalyvavimo ataskaitos išliks Trakų rajono etnografiniu bruožu. Europos Komisijos specialistų, nenorėjusių būti įvardytais, teigimu, reaguoti į tokius konfliktus, koks iškilo Trakuose, yra valstybės institucijų darbas, ir EK į tai nesikiš. Tačiau šių metų birželį EK priėmė Gamtos atkūrimo įstatymo pasiūlymą, pagal kurį šalys turėtų užtikrinti, kad iki 2030 m. grynasis žaliųjų miestų erdvių plotas nesumažėtų, o iki 2050 m. netgi padidėtų. Nepaisant tokių tikslų, naujojo finansinio laikotarpio finansavimą EK valstybėms leido paskirstyti dar greičiau, o pilietinei visuomenei įsitraukti liko dar mažiau galimybių, įspėja vokiečių nevyriausybinės organizacijos EuroNatur ES politikos specialistas Thomas’as Freisinger’is. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis EuroNatur atliko tyrimą, rodantį, kad supaprastinant biurokratinius mechanizmus ir siekiant kuo daugiau laisvės palikti valstybėms ir regionams, gamta lieka podukros vietoje.

Kitaip nei patyrusių rangovų statybų projektams, Trakų rajono savivaldybei sunkiai sekasi rasti specialistų medžiams gydyti, tad projekto perspektyvos išlieka neaiškios. Tad ar Trakuose išmoktos pamokos padės kitaip planuoti kraštovaizdžio projektus?

 

Trakų senamiesčio vaizdas iš viršaus. / Ž. Abromavičiaus nuotr.

Kviečiame susipažinti su kitomis šio žurnalistinio tyrimo publikacijomis portale EUObserver, LRT radijo laidose „Vienkartinė planeta“ (I dalis, II dalis) bei „Radijo dokumentika“ (I dalis, II dalis), portale Nara, LRT laidoje „Spalvos“ ir Green European Journal.

Šis žurnalistikos darbas yra Europos Komisijos finansuojamo projekto „Media4Change – ateities istorijos laboratorija“ dalis. Juo siekiama stiprinti vietos tiriamąją žurnalistiką, paskatinti bendradarbiavimą, inovacijas ir aukščiausius profesinius standartus. 

Žurnalistinis tyrimas atspindi tik autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už šiame tekste esančios informacijos naudojimą.