Turbūt daugelis mūsų galėtų prisiminti tą kaimyną, kuris sovietmečiu atvykęs dirbti ir likęs gyventi Lietuvoje, po kelių dešimtmečių su aplinkiniais toliau bendraudavo tik rusiškai ir net nebandė įsileisti lietuvių kalbos į savo kasdienybę. Tačiau tarp mūsų yra daug kitataučių, kurie labai stengiasi išmokti kalbą. Tai labai individualus procesas, ne visiems sekasi vienodai greitai. Be to, sutikime – lietuvių kalba yra viena sunkesnių pasaulyje. 

Aleksejus ir Aliona Lietuvoje gyvena jau dešimtmetį, yra išlaikę lietuvių kalbos egzaminą ir turi teisę čia gyventi ir dirbti. Jų vaikai eina į lietuvišką mokyklą, tačiau pora vis dar lanko privačius papildomus kalbos kursus, nes pritaikyti lietuvių kalbą kasdienybėje nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Žmonės galvoja, kad aš nieko nedarau. Bet jie nesupranta, kiek aš su vaikais mokiausi, kiek į kursus ėjau, na, neišeina kol kas. Kitaip nei mes – jie (mūsų vaikai) kalba lietuviškai, o mes kol kas ne“, – sako Aliona. 

Aleksejus taip pat pastebi, kad Vilniuje išsiversti be lietuvių kalbos yra kur kas lengviau nei kituose lietuvos miestuose. „Problema ta, kad, na aišku, jeigu važiuoji kažkur į Šiaulius ir ten „atsiprašau, kalbu lietuviškai truputį“ ten taip nepraeis. O Vilniuje taip tinka, praslys. Visada kažkas kalba rusiškai. Tu sakai „lietuviškai, prašau“, o jie iš karto: „taigi jūs kalbate rusiškai“, jie iš karto supranta, kad yra akcentas.”

Lietuvių kalbos mokytoja, aktorė Inga Stankaitytė jau daugiau nei 10 metų gilinasi į kitakalbių mokymosi ypatumus mokant lietuvių kalbos. Supratusi, kad kalbos mokėjimo barjeras neretai yra psichologinis, ji sukūrė lietuvių kalbos tobulinimo, asmeninio augimo ir kultūrinės integracijos kursą kitakalbiams „Pakalbėkime iš širdies lietuviškai“. Per jį kartu su mokiniais gilinasi į tai, kodėl iš tiesų nepavyksta net ir po ilgo laiko praleisto mūsų šalyje laisvai prabilti lietuviškai. „Dažnai tai baimė likti nesuprastam“, – teigia Inga.

Ivanas su tėvais į Lietuvą iš Rusijos atvyko būdamas 11-oje klasėje ir vos per 2 metus bendrinę Lietuvių kalbą išmoko lankydamas rusakalbių gimnaziją Klaipėdoje. Vaikinas pabrėžia, jog tik įstojęs į sociologijos studijas lietuvių kalba ir patekęs į šnekamąją lietuvių kalbą naudojančią aplinką jis suprato, kad mokykloje aktualios kasdieninės kalbinės praktikos beveik neturėjo, o ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui „teko gilintis į XVIII a. kūrinius apie žemdirbystę”. Aštuonerius metus Lietuvoje praleidęs Ivan šiuo metu jau baiginėja magistro studijas lietuvių kalba ir Nacionaliniame socialinės integracijos institute organizuoja edukacines veiklas.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.