lt
„rusija“ ar „Rusija“?
Šįkart skaitant Bendra.lt užkliuvo „rusija“. Fašistinio, imperialistinio ir genocidiško režimo valdomos valstybės vardas rašomas mažąją raide. Kad ir kaip norėtųsi, žiniasklaida visų pirma turi pasakoti apie pasaulį, o ne demonstruoti autorių pozicijas, kurios, nors moraliai teisingos, nėra neproblemiškos redakcine prasme.
Mariam Giunashvili nuotr.
Mindaugo Drigoto ir Kristinos Aržuolaitienės rengti pasakojimai apie Sakartvelą labai aktualūs. Kaip pabrėžia autoriai, spalį vykę parlamento rinkimai ir laikotarpis po jų bus lemtingi: šalis arba toliau grims Rusijos įtakon, arba visuomenė privers valdžią grįžti į europinę kryptį. Ši Sakartvelo drama atskleidžiama per trijų jaunų žmonių istorijas.
Pasakojimuose minima Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas, kurių vardai rašomi mažąja. Tai stilistinis pasirinkimas, kuriuo reiškiama teksto autorės menkinanti nuomonė.
Pasiteiravau ir sužinojau, kad klausimas dėl „r“ buvo aptartas tarp kolegų, bet tai nėra redakcijos politika, o žurnalistei suteikta raiškos laisvė.
Reportaže nebuvo jokios išnašos apie „r“ motyvus. Pamėginau įsivaizduoti, kokius klausimus būtų galima aptarti svarstant tai bet kurioje redakcijoje.
Pavyzdžiui, kada vėl pradėsime rašyti didžiąja? Kai pasikeis režimas, atsiprašys dėl karo nusikaltimų, išmokės reparacijas? Jei pradėsime rašyti didžiąja anksčiau, reikš, kad viskas atleista? Ar leistume Gazoje apsilankiusiam žurnalistui kitą valstybę, kurios vadovas kaltinamas karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui, rašyti mažąja?
2008 metais Rusijai užpuolus Sakartvelą LRT ant savo pastato išsikėlė pastarojo vėliavą. Dabar daugelio Lietuvos žiniasklaidos priemonių logotipai dažėsi Ukrainos spalvomis. Lietuvos visuomenei rūpi iki skausmo, deklaruojamas solidarumas – suprantama. Tačiau ar pateisinama iš žiniasklaidos nešališkumo perspektyvos? Imdamas žvelgti į situaciją kaip į gėrio ir blogio kovą, gali imti nekritiškai vertinti gerąją pusę arba prisiimti misiją neleisti to daryti auditorijai.
Aiškiai atskirti nuomonę nuo žinių, kaip prisako žurnalistų etikos kodeksas, nepadeda ir mados Lietuvoje. Kai kurie žinomiausi žurnalistikos vardai, ypač nepriklausomi, tyčia painioja žanrus ir už tai yra visuomenės apdovanojami šaunuoliais ir teisuoliais.
Vis dėlto dauguma Lietuvos žiniasklaidos priemonių bent savo naujienų skiltyse valstybių pavadinimus rašo didžiosiomis. Taip pat ir Ukrainos žiniasklaida.
Auditorija visų pirma nori pasisemti naujų žinių, todėl neutrali kalba redakcijoje yra brangintina. Tai įrankis aiškiau matyti savo turinio vertę ir auditorijai paduoti kūrinį, kuris švytėtų be nuomonės blizgučių, savaime.
Šis darbas parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo finansuojamą projektą „Bendros jungtys: pasitikėjimo ir dialogo platforma“.
