Tenka pasikliauti svetimais

Šią problemą ypač gerai mato tie, kurių pareigos itin glaudžiai siejasi su pagalba žmonėms. Viena tokių – Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ vadovė Agnė Alčauskienė. „Netgi skelbimai apie renginius dabar daugiau skelbiami internetinėje erdvėje. Mes dar bandom juos kabinti, bet matom tendenciją, kad pakabintų skelbimų nelabai kas skaito. Visas gyvenimas dabar verda internete. Aktyvūs žmonės, kad ir vyresnio amžiaus, prisitaiko prie to, bet mažiau aktyvūs susiduria su problemomis, jiems sunkiau kažką rasti internete“, – sako A. Alčauskienė.

Jai antrina ir Kulių seniūnės pavaduotoja Zita Zaborienė. Pasak jos, daugelį paslaugų žmonės galėtų susitvarkyti savarankiškai, tačiau nemokėdami arba nedrįsdami naudotis internetu, pagalbos kreipiasi į seniūniją. 

 „Į seniūniją žmonės ateina deklaruoti gyvenamosios vietos, vienetai toje sistemoje susitvarko patys. Ateidami pas socialinę darbuotoją, atsineša prisijungimus prie banko, socialinė darbuotoja padeda prisijungti. Padedame susitvarkyti leidimus laidojimui“, – pasakoja Z. Zaborienė.

Greitėjanti skaitmenizacija, pastebi ji, labiausiai paliečia vyresnio amžiaus žmones. Kulių seniūnijoje registruoti 1002 gyventojai, trečdalis jų yra pensinio amžiaus. Ne visi turi netoli gyvenančius artimuosius, todėl žmonėms, panorusiems užsiregistruoti pas medikus ar susitvarkyti juridinius reikalus, tenka pasikliauti svetimais. 

Internete – ir registracija pas gydytojus, ir ūkinės paslaugos

Kulių bibliotekos bibliotekininkė Laima Tamašauskienė pamena, kad visos gyvenimo sritys keltis į internetą pradėjo maždaug 2013 m. „Atvažiavo pas mus iš Mokesčių inspekcijos, apmokė žmones ir mane deklaruoti pajamas internetu. Pamenu, nelabai supratau, kaip naudotis sistema. O jau kitą dieną ateina žmogus ir prašo padėti deklaruoti. Buvo didelis stresas“, – pasakoja ji.

Ne vienus metus L. Tamašauskienė miestelio gyventojams vedė kompiuterinio raštingumo kursus, o dabar tiesiog padeda tiems, kurie sunkiai valdo internetą. 

„Žmonėms ypač didelė problema – užsiregistruoti pas gydytoją. Net ir sugebant tai yra sudėtinga. Dabar yra toks reikalavimas – užregistruoti gyvulius. Gimė veršiukas – užregistruok, pardavei – užregistruok. Su tokiais reikalais ateina“, – sako L. Tamašauskienė. Jos teigimu, ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi šalia gyvenančius vaikus ar anūkus, kurie galėtų padėti, todėl spartus paslaugų kėlimasis į internetą žmonėms tampa didžiuliu iššūkiu. 

Sunkiausia – neturintiems artimųjų 

Nuolatinė bibliotekos lankytoja Joana Navickienė sako mokanti naudotis internetu, turinti elektroninę bankininkystę, tačiau bijo ja naudotis. „Pas daktarus registruojuosi telefonu, internetas reikalingas deklaruoti pajamas. Kai reikia deklaruoti, ateinu į biblioteką. Pati bijau, kad ko nors nepridirbčiau“, – atvirauja moteris. 

96-erių kuliškė Janina Meškauskienė dalijasi jaunystės prisiminimais, pasakoja apie per visą gyvenimą neapleidusį pomėgį skaityti knygas. Ir mums besikalbant ant jaukių namo stalo guli atversta knyga. Garbaus amžiaus moteris dirbo bibliotekoje, rūpinosi ūkiu, užaugino būrį vaikų ir anūkų. J. Meškauskienė išsaugojo šviesią atmintį ir kritišką mąstymą, tačiau internetas jai, pripažįsta, nedraugas. Mieliau renkasi skaityti laikraščius, nes internete per daug neteisingos informacijos, o elektroninėmis paslaugomis pati nesinaudoja. 

„Turiu banko sąskaitą, bet pensiją atneša į namus. Turiu labai gerus vaikus, jie viskuo pasirūpina. Parašiau įgaliojimą dukrai tvarkyti mano reikalus. Mokesčiais pasirūpina žentas. Mano ne tas amžius, kad naudočiausi internetu“, – kalba J. Meškauskienė. Ji sako, kad jos amžiaus žmonėms, neturintiems artimųjų, labai sunku – Kuliuose net pašto nėra, tad jei nesinaudoji internetu, dėl daugelio paslaugų tenka važiuoti į Plungę. 

Iššūkių kyla ir žmonės su negalia 

Kritiškai apie spartėjančią skaitmenizaciją atsiliepia ir su bendra.lt redakcija susisiekusi Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Arbutavičienė. Jos vertinimu, paslaugų kėlimasis į internetą tokia pat opi problema kaip ir aplinkos nepritaikymas neįgaliesiems. Dėl elektroninių paslaugų įsigalėjimo žmonės jaučiasi sugniuždyti, pasimetę, pikti, – sako S. Arbutavičienė.

„Mes taip visur įrėminti. Net pas gydytojus be interneto neužsiregistruosi – linijos užimtos, nuėjus į polikliniką registracijos langeliai nedirba. Atrodo, smulkmenos, bet žmonėms labai sunku“, – kalba Panevėžio miesto neįgaliųjų draugijos pirmininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad papildomų iššūkių kyla žmonėms, turintiems kompleksinę arba intelekto negalią. 

Pasiteiravus, galbūt Panevėžyje yra specialistų, kurie teiktų pagalbos naudojantis internetu paslaugą, ji sako, kad nesinori nuolat kažko prašyti iš svetimų: „Kodėl mes turime eiti ir prašyti? Geriau pabūti nevalgius, negėrus, nei kiekvieną sykį žemintis.“ S. Arbutavičienės įsitikinimu, diegiant šiuolaikines paslaugas derėtų daugiau pamąstyti apie žmonėms kylančias problemas. 

Visos Lietuvos problema

Spartėjanti skaitmenizacija sunkumų sukelia ne tik Kulių ar Panevėžio gyventojams, tai – visos Lietuvos problema. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktas tyrimas parodė, kad vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų kompiuterinio raštingumo lygis šalyje – menkas. Tik 56 procentai 65–74 amžiaus grupės žmonių per pastaruosius dvylika mėnesių naudojosi internetu. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išplatintame pranešime paaiškinama, kad skaitmeninę atskirtį lemia ne tik įgūdžių naudotis naujausiomis technologijomis trūkumas, tačiau ir galimybės įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą, interneto neprieinamumas itin atokiose vietovėse, viešųjų bibliotekų, kuriose galima mokytis naudotis skaitmeniniais įrenginiais, uždarymas. „Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių“, – rašoma pranešime. 

Europos Sąjunga įsipareigojo skaitmenizacijos pokyčius vykdyti taip, kad niekas neliktų užribyje. Pabrėžiama būtinybė kai kurias viešąsias paslaugas išlaikyti neskaitmenines. Tačiau FRA tyrimas rodo, kad tik šešios Europos Sąjungos šalys ir Šiaurės Makedonija teisiniuose dokumentuose įtraukia skaitmeninės atskirties rizikas ir pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip didinti skaitmeninę įtraukti. Lietuvos tarp tų šalių nėra. Prognozės rodo, kad ateityje skaitmeninė atskirtis šalyje dar labiau augs. 

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.