Registruotis

Žaliasis Lietuvos miestų rūbas įstrigo trinkelėse?

Žaliasis Lietuvos miestų rūbas įstrigo trinkelėse?
#aplinkosauga
Sausio 10, 2024
Banguolė Žalnieriūnaitė profile image Banguolė Žalnieriūnaitė Danielius Minkevičius

Vis daugiau žmonių girdime nerimaujant ne tik dėl Lietuvos miškų, bet ir pavienių medžių, puošiančių miestų erdves, likimo. Medžiai mieste ne tik džiugina gyventojų akis, bet ir teikia pavėsį karštomis dienomis, valo orą, reguliuoja temperatūrą ir drėgmę. Deja, mūsų miestų žaliasis rūbas vis traukiasi, atiduodant duoklę įvairiems statybos ir rekonstrukcijos projektams. Vietoj brandžių medžių atsodinami jauni augalai situaciją menkai tegelbsti. Kodėl prarandame senuosius savo miestus puošusius medžius ir ką reikia daryti, kad jų vietoje pasodinti sodinukai kada nors pasiektų pirmtakų aukštį?

 

Žaliasis Lietuvos miestų rūbas įstrigo trinkelėse?

Vilnius – žalioji sostinė, kurioje vis dar gedima šimtamečių liepų. 

Lietuvos sostinė didžiuojasi žaliu miesto kraštovaizdžiu, pernai Vilnius pelnė Europos Žaliosios sostinės 2025 titulą. Šiuo apdovanojimu įvertinamos miestų pastangos tapti žalesniais siekiant tvarios ateities. Tarptautinis įvertinimas nereiškia, kad miesto žaliojo rūbo būklė nepriekaištinga. Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus želdinių inventorizacijos duomenimis, didžioji dalis sostinės medžių yra patenkinamos, o ne geros būklės, o brandūs medžiai, gyventojams teikiantys didžiausią naudą, sudaro mažiausią dalį. 

Brandus medis (tai yra toks, kurio kamieno skersmuo siekia daugiau nei 75 cm), sulaiko 10 kartų daugiau oro taršos ir sukaupia iki 90 kartų daugiau anglies dvideginio nei jaunas medis (skersmuo – 15 cm). Brandžių medžių naudą vertinantys gyventojai Lietuvos miestuose ne kartą stojo į kovą dėl jų išsaugojimo.

Vilniaus savivaldybės Želdynų skyriaus želdinių inventorizacijos duomenys Vilniaus savivaldybės Želdynų skyriaus želdinių inventorizacijos duomenys

Praėjusią vasarą gausus būrys vilniečių rinkosi prie Basanavičiaus gatvės (Romain Gary) skvero, siekdami, kad būtų išsaugoti devyni medžiai. Sostinės gyventojus tuomet papiktino statybų projektas, kuriame numatyta pašalinti šiame skvere esančius medžius, o vėliau juos pakeisti vazoniniais augalais ir krūmais. Po mitingo aktyvūs piliečiai užsakė ekspertizę, kuri paneigė, kad skvere augantys medžiai kaip nors trukdo kultūros paveldo objektui.

Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai aktyvūs sostinės gyventojai susiburia apginti žaliųjų miesto erdvių nuo naujuose projektuose siūlomų pokyčių. Nuo 2012 m. planuoti Kūdrų parko (Misionierių sodų) atnaujinimo darbai nepradėti, nes visuomenė nepritarė projektui. Protestuojant prieš Reformatų parko pertvarkymus rengta ne viena meninė akcija (2018 ir  2019 metais). 2019-aisiais bendruomenė apgynė (buvo sumanytas barokinis sodas) Sapiegų parke augančius brandžius medžius. Tačiau išsaugoti žaliąjį rūbą pavyksta ne visada. 

Lukiškių aikštės liepos ir jų likimas per pastaruosius metus sulaukė nemažai dėmesio. Daugiau nei amžių vilniečiams pavėsį teikę medžiai pradėjo džiūti po 2017 metais vykusios Lukiškių aikštės rekonstrukcijos, per kurią buvo pažeistos jų šaknys. Vilniaus miesto savivaldybė teigia dar prieš rekonstrukciją gavusi Lietuvos arboristikos centro išvadas, kuriose rekomenduojama liepas šalinti dėl jų prastos būklės, tačiau Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis teigia, jog iš pradžių rekomendacijos buvo kitokios.

 „Mes jau tada siūlėme, kad reikėtų revitalizuoti, atgaivinti esamą augavietę, net jeigu tektų šaknis patrumpinti, yra šaknų chirurgija, yra specialiai paruošti žmonės, kurie tuo užsiima“, – sako  A. Davenis. Jo teigimu, į šias rekomendacijas nebuvo atsižvelgta, liepų gyvybinė erdvė dirvoje kardinaliai sumažėjo, o šaknys buvo nukapotos. 

Plati ir tanki šaknų sistema didina medžių atsparumą vėjovartoms, leidžia sukaupti daugiau maisto medžiagų, apsisaugoti nuo ligų, kenkėjų ir įveikti nepalankias aplinkos sąlygas, kaip tokias, su kuriomis medžiai susiduria miestuose. Šaknų kirtimas laikomas želdinio sužalojimu, pažeidžiant gyvybines funkcijas. Tai nurodyta ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakyme. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje, pasak Oleksandros Sladkovos, aktyvistės, atsakingos už žaliųjų sprendimų įgyvendinimą Lvive, apžiūrėjus gatvę, kurioje planuojami remonto darbai, prastos būklės medžiai ir tie, kurių šaknys neišvengiamai bus pažeistos darbų metu, pašalinami iš karto. 

 

Jau po Lukiškių aikštės rekonstrukcijos buvo aišku, kad medžių laukia mirtis. Arboristikos centras atkreipė dėmesį, jog sužalojus šaknis medžių laukia nereikalinga agonija. Jų visų (išskyrus vieną) Vilnius neteko šių metų pavasario pabaigoje. Vietoje žuvusiųjų žadėta persodinti 10 brandžių liepų Tilia tomentosa, dar vadinamų sidabrinėmis. Liepos mėnesį Lukiškių aikštėje greta išlikusios senosios liepos nauji medeliai atsirado, tačiau ne tie, kurie buvo žadėti. 

Šalia senosios aikštės liepos išdygo dešimt tos pačios rūšies Tilia cordata mažalapių liepaičių, jos gerokai žemesnės nei žadėtos ir numatyto skersmens nesiekia net apimtimi. Pasiteiravus, kodėl aikštėje nebuvo pasodinti žadėti brandūs medžiai, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas atsakė: „Atėjus sodinimo metui, specialistai įvertino tuo metu buvusią sodinukų pasiūlą – Tilia Tomentosa rūšies liepų medeliai nebuvo geros kokybės, todėl pasirinkti ne prastesnės rūšies ir geresnės būklės Tilia Cordata „Greenspire“ 20–25 cm skersmens sodinukai.“ Šie medžiai apgyvendinti jau šiek tiek padidintoje augavietėje, o jų kamienai apsaugoti.

Pasak A. Davenio, tokia apsauga būtų pravertusi liepaitėms visame Gedimino prospekte. Mažalapės liepos nėra gerai prisitaikiusios augti miesto sąlygomis. Jos nepakančios genėjimams, jautrios infekcijoms, žieminiams ir pavasariniams perkaitimams. Pažeidus kamieno žievę santykinai jaunas augalas pasmerkiamas ankstyvai senatvei. „Jei mūsų mažalapės liepos genetinis amžius gali būti iki tūkstančio metų, tai tokie mūsų veiksmai gali priversti liepą brandžios senatvės sulaukti, kai jos kalendorinis amžius bus tik 50 metų“, – sako arboristas. 

Trinkelizacija ir žvilgsnio į ateitį trūkumas

 Kalbėdamas apie pagrindines Vilniaus miesto želdinių problemas, Arboristikos centro vadovas nurodo, kad trūksta dėmesio augalų ateičiai: „Praktiškai visi architektūriniai reikalavimai mažiausiai kreipia dėmesio į augalo išlikimo klausimus. Dažniausiai projektų piešiniai būna tik laikina vizualizacija, nematant perspektyvos, kaip tas augalas jausis, gyvens ir atrodys ateityje.“ 

Negalvojant apie augalo ateitį nenumatoma ir tolesnė jo priežiūra, o siaurose augavietėse, apsuptose trinkelėmis, medžiams priežiūros reikia daug. Augalus, augančius kietose erdvėse, iš kurių pašalinti gruntiniai vandenys, reikia gausiai laistyti .  „Neturėdamas pakankamai drėgmės augalas po truputėlį gęsta. Dėl to išmetami šimtai tūkstančių tiek žaliavos nupirkimui, tiek pasodinimui, po to sekanti nepriežiūra vėl rodo nematymą toliau savo nosies“, – sako  A. Davenis. 

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, už pasodintų medžių priežiūrą atsako tiekėjai, o duomenys, kiek sodinamų medelių neprigyja ir yra sodinami pakartotinai, nerenkami: „Tiekėjas pasodintam želdiniui suteikia 2 metų garantiją nuo želdinių sodinimo priėmimo-perdavimo akto surašymo dienos, t. y. vykdo želdinio priežiūrą: laistymą, ravėjimą, tręšimą, formavimą, kuolų keitimą, atliejimą vandeniu nuo druskų pavasarį šalia važiuojamųjų dangų. Šie aspektai yra nustatomi pasirašant sutartį su tiekėju.“

Apsaugant brandžius miesto medžius nuo pažeidimų remiamasi Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklėmis, kurios galioja visoje Lietuvoje. Šių taisyklių 7.12 papunktyje numatoma darbus vykdyti nepažeidžiant šaknų sistemos. Tačiau Arboristikos centro vadovas atkreipia dėmesį, kad dėl įvairių darbų mieste: rekonstrukcijų, laidų pravedimų, dviračių takų tiesimo, dažnai apkapojamos medžių šaknys. Patrumpinus šaknis ir įkalinus medį trinkelėse naivu tikėtis, kad jis žaliuos dar šimtus metų. 

Siekiant išsaugoti pavėsį teikiančius medžius skirtinguose Europos ir Šiaurės Amerikos miestuose daugėja detrinkelizacijos (ang. depavement) akcijų. Detrinkelizavus dirvožemio paviršius vėl tampa pralaidus. Tai būtina, bet nepakankama sąlyga ekologinėms dirvožemio funkcijoms atkurti. Tokia akcija suorganizuota ir Vilniuje vasaros viduryje, kai po mitingo prie J. Basanavičiaus gatvės skvero, iniciatyvos „Gelbėkime Vilniaus medžius“ nariai atidengė plytelėmis uždengtą liepos augavietę. Augančiu trinkelių dominavimu nepatenkinti ir kitų miestų gyventojai. 

Klaipėda – medžiai padeda kovoti su oro tarša, bet kas padeda medžiams? 

Už daugiau nei 300 kilometrų, Klaipėdoje, vaikščiojant po skirtingus skverus išgirstame, jog uostamiesčio situacija panaši į sostinės: „Čia tas pats, kas ir Vilniuje, Vilnius žalinamas, bet aš pasižiūrėjau, kaip medžiai atsodinami… Jų daug, tikrai daug yra, bet mano požiūriu, jie nepilnaverčiai ir vargiai ar kada tokie bus...“  – sako Liudvika Kuzminčiūtė, Klaipėdos Žaliųjų asociacijos pirmininkė. 
Klaipėdoje jau ilgą laiką nekyla diskusijos dėl miesto taršos. Miestuose, kovojančiuose su tarša, medžiai ypač reikalingi, jie neutralizuoja kietąsias daleles ir jų žalingą poveikį. Vienas brandus medis per metus gali sugerti apie 25 kilogramus anglies dvideginio, jaunų sodinukų teikiama pagalba kovoje su tarša gerokai menkesnė, – rašoma Kanados arboristų puslapyje „ArborCare“. Aštuonerius metus uostamiestyje veikiančios asociacijos „Klaipėdos žalieji“ nariai, akylai stebintys miesto medžių būklę, teigia, kad želdiniai atsodinami nemokšiškai, dažnai netinkamai rūpinamasi jų priežiūra, dėl to daug pasodintų medžių neprigyja. 

Klaipėdos žaliųjų asociacijos narė, Rumpiškių bendruomenės vadovė, Rita Simanauskienė prisimena Rumpiškių praeitį: „Čia buvo žaliausias kvartalas, iškirsta 500 medžių, 10 tūkst. kvadratinių metrų krūmų ir dabar turim tik mašinų aikštelę“. Pasak jos, tarp Rumpiškių gyvenamųjų namų buvo daug brandžių beržų, kaštonų, liepų, dabar vietoje jų kiemuose įrengtos automobilių stovėjimo ir žaidimų aikštelės vaikams, daug suoliukų, bet pavėsio mažai. „Viename iš kiemų buvo paliktas tik vienas medis, kuris pakirtus jo šaknis, nuvirto dar neįgyvendinus projekto“, – pasakoja R. Simanauskienė. Kvartale yra naujai pasodintų medelių, daug jų jau nudžiūvo, net tie, kurie buvo persodinti jau antrą kartą. 

Aktyvistės pripažįsta, kad infrastruktūros, automobilių stovėjimo aikštelių gyvenamuosiuose rajonuose tikrai reikia, tačiau yra įvairių būdų tai spręsti. Pasak jų, projekto metu buvo siūlyta daryti groteles ir stovėjimo aikšteles įterpti tarp medžių, į šį pasiūlymą niekas neatsižvelgė. Ilgametė Rumpiškių gyventoja ir bendruomenės vadovė R. Simanauskienė sako, kad anksčiau jai buvo labai smagu čia gyventi, o dabar nežino, kam tokia aplinka gali būti maloni, juk žalia aplinka vertinama ir nekilnojamojo turto rinkoje. Klaipėdos žaliųjų asociacijos pirmininkė pastebi, jog Girulių miške tyliai daugėja gyvenamųjų namų statybų, o po jų želdynų komisija kviečiama prie kotedžų įvertinti neva grėsmę keliančių medžių. L. Kuzminčiūtė, kuri yra ir želdynų komisijos narė, juokiasi, kad tada žmonių tenka klausti: „Jūs patys į mišką atėjot, ko norite?“ 

 

Projektai skiriasi nuo realybės

Vaikščiojant po Klaipėdą asociacijos narės teigė, jog mieste beveik visada iškertama daugiau medžių nei planuojama projektuose. Danės skvere, jų teigimu, iškirsta bent dešimtimi daugiau nei buvo numatyta, o dar keturi medžiai pažeistomis šaknimis krito po projekto įgyvendinimo, dalies išgyvenusiųjų lapija atrodo liūdnai. Klaipėdoje, kaip ir sostinėje, kyla daug diskusijų dėl brandžių medžių šalinimo tvarkant įvairias miesto erdves. Jau ne vienus metus įstrigęs Kristijono Donelaičio skvero rekonstrukcijos projektas, kuriame numatyta erdvę paversti traukos centru ir pašalinti kelias dešimtis neva ligotų medžių. Ši vieta Klaipėdoje išsiskiria brandžių liepų gausa, todėl apginti ją ne kartą susirinko nemenkas būrys aktyvių piliečių. Iš pradžių planuota aikštę atnaujinti Donelaičio, lietuvių literatūros klasiko, jubiliejui 2014 metais, nuo jo praėjo jau beveik dešimt metų, o sprendimas vis dar nepriimtas. 2020 m. atliktas detalus šio skvero medžių būklės tyrimas, kuriuo nustatyta, kad iš 63 skvero medžių 5 yra blogos būklės, o aikštę rekonstruoti ketinę projekto rengėjai planavo pašalinti 37. Klaipėdos vicemerė Lina Šukytė-Korsakė teigia, kad miesto želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija galiausiai sutiko iškirsti 11 liepų, tačiau Donelaičio skvero projektinių pasiūlymų vystymo eiga buvo sustabdyta ir dėl medžių šalinimo klausimo, ir dėl pačios aikštės suplanavimo. 

 L. Kuzminčiūtė, vaikščiodama po skverą sako, kad trinkeles pakeisti gal ir būtų neblogai, bet visi darbai turi būti atliekami jaučiant organiką su aplinka, išlaikant skvero autentiškumą. Klaipėdos žaliųjų asociacijos pirmininkę stebina ir tai, kad projekto vizualizacijose vaizduojami jau brandūs medžiai. Persodinti didelius medžius kainuoja daug lėšų, o miesto sąlygomis užauginti sodinuką iki brandos reikia rimtų pastangų, todėl stebina projekto rengėjų noras užuot išsaugojus brandžius medžius, sodinti naujus medelius. 

Netyla diskusijos ir dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto, kuriame numatyta šalinti medžius sukuriant automobilių stovėjimo aikštelę šalia esančiam muzikiniam teatrui. Šių projektų įgyvendinimą ir juose numatytą medžių kirtimą stabdo visuomenės pasipriešinimas, tačiau ne visas žaliąsias erdves pavyksta apsaugoti. Prieš keletą metų Klaipėdoje tvarkant Vydūno skverą, pasak Klaipėdos žaliųjų asociacijos pirmininkės, buvo nukirsti 45 brandūs medžiai, liepos, tuopos, klevai ir beržai. Vietoje iškirstų brandžių medžių buvo pasodintas vienas ąžuoliukas, 23 obelaitės ir trys japoninių magnolijų medeliai, kurie pavėsio neteikia. Šio skvero centre pastatytas paminklas  žaliomis idėjomis garsėjusiam filosofui Vydūnui. „Kažin ar Vydūnui tai patiktų?“ – retoriškai klausia aktyvistės. Apgailėtinai atrodo ir prie Sendvario pasodinti medeliai – didžioji dauguma jų nudžiūvę, tikėtina, kad dalis jų neišgyvens.

 

Klaipėdos Vydūno skvero pokyčiai nuo 2012 m liepos iki 2022 m liepos. Google Street View vaizdas.

Aktyvistai kreipiasi į ekspertus 

Siekdami teisingumo savo miesto žaliajam rūbui aktyvistai ne tik tikrina projektų vykdymą, bet ir samdo ekspertus, kurie teikia rekomendacijas, tačiau projektų vykdytojai dažnai renkasi jas ignoruoti: „Samdžiau profesorių, prašiau, kreipiausi, kad surašytų pastabas grynai kraštovaizdžio projektui. Jis sukritikavo tą projektą ir pastabas teikė, neatsižvelgė…“ – pasakoja L. Kuzminčiūtė, kurios manymu, labiau pasitelkti ekspertus turėtų ir patys projektų rengėjai. 

Klaipėdos žaliųjų asociacijos narės išlieka pozityvios. Joms jau pavyko išsaugoti nemažai medžių ir tiki, kad su dar didesniu gyventojų įsitraukimu, būtų galima pasiekti ir daugiau. 

Savivaldybė teigia, kad Klaipėdoje medžiais pasirūpina rangovai: „naujai pasodinti medžiai yra prižiūrimi darbus atlikusių rangovų pagal sutartyse numatytas sąlygas, vėliau  miesto želdinių priežiūra vykdoma pagal želdinių priežiūros Klaipėdos mieste rangos sutartis. Naujai pasodinti medeliai yra laistomi, ravimi, purenami pomedžiai, tręšiami, sutvirtinami kuolais ar medžių kamienų apsaugomis.“ 

Alternatyvų yra 

Miestų žaliųjų erdvių gerovei užtikrinti reikia įvairialypės apsaugos. Medžius, kurie miestuose jau gyvena nepalankiomis sąlygomis, reikia apsaugoti ne tik nuo infrastruktūros darbų, bet ir žiemą ant kelių barstomos druskos. Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia, kad kasmet sunaudojama apie 25 tūkst. tonų druskos, naudojamos tirpdyti ledą ir sniegą miesto gatvėse.

Druska medžiams kenkia ne tik barstant, patekusi į dirvožemį ji skverbiasi į šaknis, pažeisti medžiai greičiau džiūna. Alternatyvos, kuriomis galima užtikrinti ir medžių, ir žmonių saugumą slidžiuose keliuose, pateikiamos ir „Grindos“ puslapyje. Nurodoma, jog siekiant užtikrinti kelių saugumą, gatvės, pėsčiųjų takai Islandijoje barstomi smėliu, Estijoje žvyru, Suomijoje ir Austrijoje skalda.

Tokias alternatyvas remia ir Europos Sąjunga, pavyzdžiui, Lenkijoje, pasitelkus Europos fondų lėšas, medžių apsaugai nuo barstomos druskos sukurti specialūs kilimėliai. Yra atsparių druskų poveikiui medžių rūšių, bet mažalapės liepos, vasaromis žiedais puošiančios mūsų miestų parkus ir išsidėsčiusios per visą Gedimino prospektą, yra vienos iš jautriausių, rodo tyrimai. Kad medžiams būtų kuo lengviau išgyventi, gali padėti ir jų įvairovės skatinimas. Už žaliųjų sprendimų įgyvendinimą Lvive, Ukrainoje, atsakinga Oleksandra Sladkova, teigia: „Eismo ir žmonių apkrauta gatvė nėra geriausia aplinka medžiui augti, todėl negalime pasikliauti viena rūšimi. Be to, kaštonus ėda kandys, liepoms kenkia druska, o uosiams jau yra kelios mirtinos ligos. Kad neprarastume visos medžių alėjos, įvairiname želdinius. Nežinome, kas bus po penkerių metų, vienos rūšys gali prisitaikyti, kitos – ne.“ 

Augalas miesto sąlygomis iš tikrųjų yra prabanga, nes jeigu nori turėti pilnavertį, sveiką augalą, reikia juo rūpintis.

Medžiai – miesto brangenybės, kurias turime prižiūrėti ir saugoti

Medžiai ir žaliosios erdvės miestuose teikia įvairios naudos. Karštomis dienomis dažnas nesusimąstęs slepiasi miesto medžių pavėsyje, 2023-ieji, klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, buvo karščiausi stebėjimų istorijoje, todėl  tikėtina, kad pavėsio atgaivai nuo kaitros miesto gyventojams teks ieškoti vis dažniau. Žmogui prisiglausti pavėsyje reikalingi brandūs medžiai, o ne jauni sodinukai, kuo didesnė medžių laja, tuo geriau ji sulaiko ir sugeria kenksmingą saulės spinduliuotę. Medžiai ir pakopinis apželdinimas akmeniniame mieste gelbsti mus nuo šilumos salų. Pasaulinio sveikatos instituto duomenimis, daugiau kaip 4 proc. mirčių didžiuosiuose Europos miestuose vasarą yra susijusios su karščio salų poveikiu sveikatai. Pasak A. Davenio, kol nekilnojamojo turto projektų vystytojai negerbia miesto gamtinio konteksto, tol medžių apsaugai reikalingas aktyvių žmonių įsitraukimas, o kad naujai pasodinti medeliai kada nors atstotų senuosius medžius, miesto projektuose privalo būti numatyta jų priežiūra ir apsauga.

„Augalas miesto sąlygomis iš tikrųjų yra prabanga, nes jeigu nori turėti pilnavertį, sveiką augalą, reikia juo rūpintis“,  teigia Lietuvos arboristikos centro vadovas. 

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.