Registruotis

Apie kelis išsprūdusius žodžius BENDRA.lt tekste

Apie kelis išsprūdusius žodžius BENDRA.lt tekste
#etika
Spalio 10, 2023
Rugilė Trumpytė profile image Rugilė Trumpytė

Naujausi tekstai BENDRA.lt puslapyje atskleidžia Lietuvos aktualijas ir parodo keletą žurnalistų asmeninių nuostatų.

Apie kelis išsprūdusius žodžius BENDRA.lt tekste Rugilė Trumpytė. / N. Rekašiūtės nuotr.

Kad tekstai gali jas išduoti, neseniai kalbėjome ir su Neringa Jurčiukonyte ir Lukrecijumi Tubiu naujoje BENDRA.lt tinklalaidėje. Kartais pasaulėvaizdis prasiskverbia per mūsų tekstus mums to net nepastebint. Pavyzdžiui, Lietuvoje aktyvėjant nereguliariai migracijai, redakcijų naujienose pasirodo terminas „neteisėtas migrantas“. Gyvenant priešiškoje migrantams aplinkoje nesunku perimti tokį žodyną, ką ir daro žurnalistai.

Norėčiau tikėti, kad autoriai nesąmoningai atkartoja šias dažnai girdimas frazes, nors pasitaiko atvejų, kai ir neįžvelgiama problemos. Trečdalis Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi šalia prieglobsčio gavėjų ir nenorėtų dirbti su jais tame pačiame kolektyve. Dažnai girdint apie „neteisėtus migrantus“, šios nuostatos, tikėtina, dar ilgai nesikeis.

Be to, neteisėtas sienos kirtimas nepaverčia žmonių „nelegaliais“.

Šį atvejį prisiminiau, nes darsyk perskaičiau „Globalizacija keičia lietuvių požiūrį į mišrias šeimas“. Tai tarp TOP 5 esantis tekstas, šiuo metu publikuojamas pagrindiniame BENDRA.lt puslapyje.

Publikacija neilga, viso labo įžanga į video pasakojimą. Graži istorija apie tremtinės Sofijos Šeduikienės grįžimą į Lietuvą ir jos susitaikymą su dukters sprendimu kurti šeimą užsienyje. Tai ir asmeninė S. Šeduikienės virsmo istorija, kuri atskleidžia mumyse glūdintį rasizmą ir kaip jis bliuško stebint dukters meilę juodaodžiui vyrui.

Su dideliu susidomėjimu klausiausi pasakojimo. Buvo įdomu stebėti, kaip pašnekovė stengiasi keisti savo žodyną, svarsto apie tai, kas buvo priimtina anksčiau, ir kas rodo nepagarbą šiandien. Jos atsivėrime daug refleksijos – to, ko pritrūko autoriams, publikavusiems tekstą.

Jau pačioje pradžioje rašoma, kad Lietuvoje ir pasaulyje „maišosi rasės“. Ne skirtingų kultūrų, tautybių kilmės žmonės kuria šeimas, o „rasės“. Skamba nuasmenintai, keistai, skaldančiai. Kiek paradoksalu, nes pats BENDRA.lt manifestas teigia, kad BENDRA.lt rašo apie „asmenų veiklą“, „ne tautybes, ne rases“. Kita vertus, pats terminas „rasė“ tampa vis problematiškesnis. Žmogaus teisių ekspertai, akademikai, mokslininkai ir pačios bendruomenės persvarsto šį terminą, primena jo kilmę ir kviečia naudoti atsargiai.

Paplitęs dar 17 a., jis klasifikavo žmones pagal „rasės“ viršenybės principą. Evoliucinės biologijos atstovas Vokietijoje Ernst Haeckel žmones suskirstė į 36 „rases“ ir juos sureitingavo baltaodžius pristatydamas pačiame viršuje. Prieš kelis metus Vokietijos mokslininkai nuosekliai aprašė šią istoriją ir siūlė atsisakyti termino apskritai kaip biologiškai nepagrįsto. Kritiškai išanalizavę termino reikšmę atsargiai jį naudoti kvietė ir Harvardo universiteto bendruomenė bei dešimtys kitų institucijų, mokslininkų bei mąstytojų.  

BENDRA.lt tekste keistai nuskambėjo ir frazė „Maža to, viena iš jų (dukrų – RT) sukūrė šeimą su juodaodžiu“. Kadangi tai nėra citata, o autoriaus žodžiai, nustebau dėl to „maža to“ – atrodo, autorius sutinka, kad tokia partnerystė neįprasta. Emocinė išraiška, tinkanti pašnekovei, bet ar žurnalistui?

Tai – retos pastabos BENDRA.lt komandai. BENDRA.lt ir toliau siūlo daug asmeninių istorijų, ekspertinių nuomonių ir retai girdimų balsų, ypač seksualinio smurto, savižudybių ir migracijos temose. Kai kurie skelbiami tekstai rašyti jau prieš kelis mėnesius, bet jų aktualumas nė kiek nesumažėjęs.

Jei skaitysite ir norėsite pasidalinti savo įspūdžiais, pastabomis ar komentarais – visada laukiu Jūsų laiškų el. paštu [email protected]. Viską pažadu perskaityti, o aktualiausias žinutes būtinai aptarsime su komanda ir Jums atsakysime.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.