Registruotis

Jei neliks mano kaimo – tai kur aš gimiau?

Jei neliks mano kaimo – tai kur aš gimiau?

#gyvenimas kaime
Gruodžio 30, 2023
Aurelija Babinskienė profile image Aurelija Babinskienė Audrius Lelkaitis profile image Audrius Lelkaitis
Ieva K
article  preview image
Audrius Lelkaitis

„Matučio gimtinei ir kitiems kaimams nėra vietos Lietuvos žemėlapyje?“ – tokia žinutė pasiekė Bendra.lt redakciją. Paaiškėjo, kad Marijampolės savivaldybėje, vykdant „gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų bei seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų, pavadinimų nustatymo (keitimo) projektą“, suplanuota iš žemėlapio išbraukti daugiau negu pusę gyvenviečių. 

Pasipriešinus gyventojams, savivaldybė atsisakė sumanymo iš žemėlapio ištrinti pusę kaimų

Marijampolės savivaldybės gyventojai, sužinoję apie laukiančius pokyčius, pasipiktino: „Čia yra nusikaltimas. Čia naikinama istorija, praeitis“, – įsitikinęs Igliaukos gyventojas Petras Strolys.

Jo žmona Petrutė buvo pirmoji, kuri pradėjo viešai apie tai kalbėti. „Jei aš nebūčiau kompiuterio turėjusi ir neparašiusi, tai čia viskas būtų gražiai praplaukę. Pradėjau, nes neiškentėjau“, – sako P. Strolienė.

 

Bene daugiausiai diskusijų kilo marijampoliečiams pamačius, kad į naikinamųjų sąrašą įtrauktas ir Zomčinės kaimas. Mat būtent čia yra žinomo vaikų poeto Anzelmo Matučio gimtinė, įkurtas muziejus. „Dabar norima nušluoti kaimus, norima sunaikinti istoriją, kultūros paveldą, mūsų praeitį. Bet be praeities kas mes patys? – piktinasi muziejaus įkūrėjas Algimantas Lanauskas.

„Skauda, kai nėra tavo kaimo, kur gimei. Jis įrašytas mano dokumentuose. Tai kur aš dabar būsiu gimusi?“ – apgailestauja ir P. Strolienė.

Gretimoje Gudelių seniūnijoje taip pat buvo numatyta daug permainų. Leiciškių kaimo gyventoja Monika Smilgytė sako jokiais būdais nepritarianti kaimų pavadinimų naikinimui. „Žmonėms, kurie čia gyveno, kurių gyveno tėvai, tėvų tėvai, proseneliai, tai yra labai svarbu, kad tos vietos išliktų, kad neliktų nupjauti medžiai, išnešioti akmenys, kad liktų kaimų pavadinimai“, – įsitikinusi Monika.

Labiausiai žmones papiktino, kad tokie svarbūs projektai yra vykdomi neatsiklausus gyventojų – jiems pristatytas galutinis projekto variantas, kuriam jau buvo pritarta savivaldybės kolegijoje. Tiesa, vyko apklausa seniūnijose, tačiau kadangi buvo klausiama apie seniūnijų sujungimą, ne visi žmonės suprato, kad bus naikinami kaimų pavadinimai, o ir apie pačią apklausą ne visi žinojo.

„Skaudu, kad neklausiama žmonių nuomonės, kad nepranešta, kad per vėlai pranešta, ne visi ir spėjo ateiti ir balsuoti“, – apgailestauja P. Strolienė.

Kilus sujudimui savivaldybė sprendimą pakeitė – nutarta palikti visus kaimų pavadinimus. „Tai pirmas toks atvejis mūsų savivaldybėje, kiek aš žinau, kai tarybos nariai atsitraukė nuo pirminio pasiūlymo ir iš esmės viskas vyks iš naujo“, – sako tarybos narys Kęstas Spūdys.

„Aš manau, kad kaimas Lietuvoje gyvuos, nes vis dėlto yra žmonių, kurie sugeba pasipriešinti, sugeba surinkti parašus, išsakyti savo nuomonę, nesutikti su tuo, ką nori padaryti valdžia“, – džiaugiasi M. Smilgytė.

 ​

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.

 

 

Žurnalistams susidomėjus ir pasipriešinus gyventojams, savivaldybė atsisakė sumanymo iš žemėlapio ištrinti pusę kaimų. Daugiau skaitykite čia