Suplanuota perbraižyti žemėlapį

Rugpjūčio 21 dieną vykusiame Marijampolės savivaldybės kolegijos posėdyje buvo pristatytas „Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų bei seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų, pavadinimų nustatymo (keitimo) projektas“. Jame numatyta, kad iš 280 gyvenamųjų vietovių (kaimai, miesteliai, viensėdžiai) po sustambinimo liks 110. Taip pat planuota sujungti kai kurias seniūnijas ir pakeisti jų ribas.

Kodėl to prireikė? „Šiuo metu esančios gyvenamųjų vietovių ribos yra preliminarios, kerta įregistruotų žemės sklypų ribas ar pastatus, nedera nei su gamtiniais, nei su antropogeniniais objektais ar jų ribomis, – aiškina savivaldybė pranešime spaudai. – Taip pat dėl prastėjančių demografinių rodiklių, keičiantis gyventojų įpročiams, pastaruoju metu savivaldybės teritorijoje skaičiuojamos 68 gyvenvietės, kuriose nėra nei vieno registruoto gyventojo, ir 24 gyvenvietės, kuriose nėra nei vieno registruoto adreso. Apklausos teritorijoje šiuo metu yra 10 gyvenviečių, kurių pavadinimai kartojasi 2 ar daugiau kartų.“

„Dalis gyvenviečių neturi nė vieno gyventojo, kam jas laikyti kaip kažkokį istorinio kažkokio konteksto“, – sakė posėdyje projektą pristatęs Marijampolės savivaldybės vyriausiasis specialistas Tautvydas Berteška.

Gyvenamųjų vietovių ribų keitimo projektą, kuriam kolegija pritarė, jau spalį buvo planuojama patvirtinti taryboje, paskui teikti Vyriausybei.

Kam žmonėms reikia žinoti?

Kai kolegijos nariai paklausė, ar buvo derinta su gyventojais, kaip jie buvo informuoti, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda paaiškino, kad rugsėjo mėnesį vyks apklausa seniūnijoje, bet asmeniškai žmonės nebus informuojami. Pasak mero, formaliai žmonių pritarimo nereikia: „Kam tam žmogui žinoti, kad pasikeitė adresas?“, – posėdyje sakė P. Isoda.

„Gaus sąskaitas ir sužinos, kad jų adresas pasikeitė“, – pritarė ir kiti posėdžio dalyviai.

Ir iš tiesų – nors jau rugsėjo 6 dieną buvo paskelbta informacija savivaldybės tinklalapyje, žmonės socialiniuose tinkluose skundėsi iki spalio pradžios nežinoję apie tai, kokia reforma numatyta. Ne visi kasdien skaito savivaldybės tinklalapį, ne visi turi internetą. Kai rugsėjo viduryje pradėjo sklisti žinia per seniūnijas, daugiau gyventojų sužinojo apie vykdomą apklausą, tačiau informacija buvo pateikta neaiškiai, žmonės manė, kad balsuojama už seniūnijų ribų keitimą ir pavadinimus.

Pirmoji savo nuogąstavimais dėl planuojamų pokyčių socialiniame tinkle Facebook pasidalijo Igliaukos gyventoja, buvusi mokytoja Petrutė Strolienė. Ji sako žinojusi, kad vyksta apklausa seniūnijoje, bet iš pradžių nesupratusi, dėl ko – buvo akcentuojamas seniūnijų jungimo klausimas. Nuėjusi į seniūniją balsuoti ji sako mačiusi naują žemėlapį, tačiau jame buvo labai sunku kažką suprasti. P. Strolienę sujaudino tai, kad neberado savo gimtojo kaimo – Dambravos. Tuomet susirūpinusi ji parašė Facebook įrašą:

„Rašau, nes skauda širdį dėl planuojamo kaimų genocido. Nuėjau į seniūniją pasakyti savo nuomonę, kaip buvome visi kviečiami, dėl Igliaukos seniūnijoje esančių kaimų likimo. Ir sužinojau, kad mano gimtasis kaimas jau išbrauktas iš sąrašų. Dambravos kaimo jau nėra, nors jame dar yra senosios Dambravos kapinės. O jose sulaidoti kaimo žmonės ir karuose žuvę vokiečiai. Prūskapinėm vadino tą vietą. Sovietmečiu gražiai pažymėjo, kad tos kapinės yra saugomos. Bet dabar iš jų atėmė kaimą. Kaimą atėmė ir iš tų žmonių, kurie dar gyvi ir sugrįžta čia, kad atsiremtų į vaikystės žemę. O kaimo žemes išmėtė į kitus kaimus.

Pirmiausia žmones iš tos žemės išvijo melioracija. Dabar naujas naikinimas, kurį vienas išmintingas žmogus pavadino numeracija. Nes kaime dar yra žemė. Ji turi numerį. Dabar mūsų žemės kaip koncentracijos kaliniai neturės kaimo, turės tik numerį.“

Šis jos įrašas sulaukė daugybės komentarų, per 500 žmonių pasidalijo įrašu.

Tačiau tuo metu pati P. Strolienė sako nesupratusi, kokius kaimus planuojama išbraukti iš žemėlapio: „Paprastam žmogui net nėra kur sužinoti, kurie kaimai paliekami, kurie prarandami. Jie nėra niekur surašyti.“

Apie tai, kokios vietovės naikinamos, pasak P. Strolienės, visi sužinojo tik tuomet, kai jų sąrašu po keleto dienų pasidalijo Seimo narys Kęstutis Mažeika, kurio kaimas taip pat turėjo būti panaikintas. Paaiškėjo, kad Igliaukos seniūnijoje turėjo nelikti 48 vietovardžių. „Žiūrėjau žiūrėjau į tą siaubą ir paskui iki trijų nakties kad aš užmigčiau... Kažkaip skaudu. Visa tai, kur tu ėjai, vaikystės pėdos, šitie kaimai, viskas perbraukiama. Įsivaizduokit, ištisi puslapiai, paklodės, kaimų, kurių nebelieka. Kaimų genocidas“, – įsitikinusi Petrutė.

Planuota išbraukti A. Matučio gimtąjį kaimą 

Paaiškėjo, kad gali nelikti ir gerai žinomų vietovių. Buvo suplanuota iš žemėlapio ištrinti ir Zomčinės kaimą, kuriame gimė gerai žinomas vaikų poetas Anzelmas Matutis. Šiuo metu čia įsikūręs poeto muziejus, skulptūrų parkas.

Muziejaus šeimininką Algimantą Lanauską planas panaikinti kaimo pavadinimą labai sujaudino. Jis pasakoja, kad vos sodybą pavyko išgelbėti nuo melioracijos, o dabar dar nori ir vietovę panaikinti.

„Toks jausmas, kad kažkaip slapta norima kažkokį projektą, kaip liaudiškai sako, prakišti. Koks proto bokštas taip sugalvojo. Buvo kolektyvizacija, paskui melioracija, o dabar numeracija“, – sako A. Matučio muziejaus savininkas.

Jo teigimu, išėjusius žmonės atranda pagal tai, kur jie gimė, o jei neliks kaimų pavadinimų, niekas nieko neras. „Visi žinom – vienas iš to kaimo, kitas iš to. Kad kitų gyventojų ir nelikę, tik viena sodyba, vis tiek atvažiuoja anūkai, eina pasižiūrėti. Vis tiek čia yra Zomčinė“, – sako A. Lanauskas.

„Kaimų naikinimas yra nusikaltimas. Kur gimė seneliai? Prūsiškiuose gimė. O dabar kaip sakys?“ – suplanuota reforma nepatenkintas Igliaukos gyventojas Petras Strolys. – Jei žmonių nėra, teritorija tai nesunaikinta. Tai kam tą pavadinimą naikint?“

„Jiems kaimas yra bobukė ir stubukė. O man kaimas yra mano žemė. Žemė nepakilo į dangų, nenuėjo, žemė liko. Joje Jiesia teka, yra kapinės. Man tai istorija. Ir visiems kitiems iš to kaimo, – mintimis dalijasi ir P. Strolienė. – Man gaila vardų. Kiekvienas pavadinimas yra atskira istorija, iš kurios galima atgaminti praeitį.“

Etnologai: kaimų naikinimas – sovietmečio palikimas

Ši situacija sujaudino ir Gudelių seniūnijoje, Leičiškių kaime, gyvenančią žolininkę Moniką Smilgytę. Ji pasakoja, kad specialiai rinkosi gyventi kaime, čia susikūrė savo erdvę edukacijoms, muzikavimui, renka ir parduoda žoleles.

„Kaip čia galima naikinti kaimą? Žmonės gyvena dar. Net jei ir negyvena, objektas kažkoks žinomas. Tai yra grynai politika kaimų naikinimo. Taip negalima. Jau mokyklas panaikino, paštą panaikino, seniūniją žada naikinti... Aš visai nenoriu būti Gudeliuose, noriu būti Leiciškiuose. Juolab kad čia buvo didesnis kaimas už Gudelius. Nori padaryti kažkokį vieną gabalą“, – apgailestauja Monika.

Ji atkreipia dėmesį, kad savo įmones, verslus turintys žmonės patirs daug nepatogumų – reikės visuose dokumentuose pakeisti adresus. Ir ant jos žolelių pakuočių nurodytas Leiciškių kaimas.

„Prieš 7 metus atsikėliau, ir tai man labai brangu, aš jau čia įleidau šaknis“, – sako Monika. Ji vedžioja po vietas, kur kažkada kažkas gyveno. Čia buvo didelis žydų namas, čia dar sodyba... Čia šulinys, čia akmuo, kuris tikriausiai buvo įėjimas. Jos manymu, tik pavadinimai gali tą istoriją kažkiek išsaugoti.

Savo nuomonę apie Marijampolės savivaldybės planus išsakė ir Etninės kultūros globos taryba: „Vietovardžiai yra vietos bendruomenių ir visos tautos kolektyvinės atminties gyva išraiška, kultūros paveldas plačiąja prasme, kadangi juose atsispindi kalbos, istorijos, kultūros, tautos pasaulėvaizdžio, gyvenimo būdo atspindžiai, geografiniai, istoriniai, socialiniai ir kiti reiškiniai, būdingi tam tikrai konkrečiai vietai ir jos tapatybei“, – rašoma tarybos pirmininkės dr. Dalios Urbanavičienės pasirašytame laiške.

Jame pabrėžiama, kad 2020 metais, kai Lietuva vietovardžių tradiciją įtraukė į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. „Kaimų su visais jų vardais naikinimas – sovietmečio palikimas. Sovietmečiu 1966–1988 m. vykdant melioracijos planą Lietuvoje buvo sunaikinta 5 600 kaimų ir viensėdžių, iš kurių 3600 pavadinimai išbraukti iš LTSR gyvenamųjų vietovių apskaitinių duomenų sąrašo“, – rašoma Etninės kultūros globos tarybos rašte Marijampolės savivaldybės merui ir tarybai.

Gudelių seniūnijos gyventojai nepritaria ir siūlymui seniūniją prijungti prie Igliaukos. Išsaugoti atskiras Igliaukos ir Gudelių seniūnijas siūlo ir Etninės kultūros globos taryba, nes jos pasižymi skirtingomis etnoregioninėmis ypatybėmis:  „Igliaukos seniūnijoje vyrauja Suvalkijos (Sūduvos) sub-regioninė kapsų tapatybė, o Gudelių seniūnija persipina su dzūkiškomis ypatybėmis, todėl yra mišri. Igliaukos ir Gudelių seniūnijų sujungimas paliekant vien Igliaukos pavadinimą neabejotinai ilgainiui ištrintų skirtingą šių seniūnijų kultūrinę lokalinę tapatybę.

Žmonės buvo netinkamai informuoti

Socialiniuose tinkluose komentatoriai piktinosi, kad apie planuojamą pertvarką iš anksto nebuvo normaliai paaiškinta, o ir balsavimas ne visiems patogus. Be to, balsuoti seniūnijoje galima buvo tik darbo dienom darbo metu, nebuvo galimybės pareikšti nuomonę internetu.

„Koks čia dabar nuomonės pareiškimas. Va ten prie miško gyvena dvi ligonės, tai kaip jos nueis tą nuomonę pareikšti...“, – stebisi A. Lanauskas. – Mergaitė iš Marijampolės atvažiavo, ji Igliaukoj prižiūri tėvų namus, ir jai balsuoti neleido, nes ji ne Igliaukoje deklaravusi gyvenamąją vietą.“ Jo teigimu, žmonės pajuto, kad sprendimai vykdomi be jų žinios.

K. Mažeika kreipėsi į savivaldybės tarybą ir Merą su raginimu stabdyti gyvenamųjų vietovių ribų ir pavadinimų keitimą: „Projektas parengtas ir vykdomas pernelyg skubotai, jame gausu žalingų sprendimų mūsų krašto kultūriniam ir istoriniams paveldui. Tai, kad keičiamų gyvenamųjų vietovių ir pavadinimų procesas vykdomas pernelyg uždarai, apsiribojant tik būtinosiomis viešinimo priemonėmis, /.../ lemia, jog didžioji dalis savivaldybės gyventojų, kuriuos palies šie sprendimai, nėra informuojami ir negali tinkamai dalyvauti procese bei ginti savo teisių“, – rašė Seimo narys K. Mažeika.

Marijampolės savivaldybės tarybos narys Kęstas Spūdys taip pat mano, kad savivaldybė netinkamai informavo žmones: „Buvo pristatoma kaip ribų naikinimas ir žmonės nesuprato, kad yra ir kaimų naikinimas. Ribų sutvarkymas yra logiškas dalykas, ir reikia padaryti tokį darbą. Bet kai pradėjo kalbėti, kad pavadinimai trinami, tik tada žmonės suprato.“

K. Spūdys prasitaria girdėjęs, kad seniūnams buvo pasakyta neraginti žmonių eiti į apklausą. Žmonės skundėsi, jog kai kada atėjus balsuoti jau buvo pasibaigę apklausos lapai.

Į bendruomenės nuomonę įsiklausyta tik iš dalies

Po kilusio sujudimo savivaldybė atsitraukė. Meras P. Isoda Bendra.lt informavo, kad atsižvelgiant į apklausos rezultatus, kuri parodė, kad gyventojai nepritaria stambinimui kaimų ir jungimui, paliks visus esamus kaimus, tik pagal įstatymą patikslins jų ribas. 

„Gyvenamųjų vietovių tikslinimas vyks nuosaikiai – nekeičiant pavadinimų, tik pakoreguojant vietovių ribas, kad jos nekirstų sklypų ar pastatų. Bus sudaromas naujas gyvenamųjų vietovių ribų žemėlapis, kuris bus pateiktas gyventojams susipažinti ir išsakyti savo pastabas“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Pasak K. Spūdžio, tai bene pirmas atvejis, kai pavyko sustabdyti savivaldybės sprendimą. Iki šiol visos pertvarkos – nei administracinės, nei įstaigų – nebuvo sustabdytos. „Tai precedentas mūsų savivaldybėje, demokratijos pergalė”, – sako savivaldybės tarybos narys. P. Strolienė iki šiol gaili šimtamečių ąžuolų Igliaukoje, kurių jai nepavyko išsaugoti.

Tiesa, gyventojų nuomonė dėl Gudelių ir Igliaukos seniūnijų sujungimo nebuvo išgirsta. Kai jau straipsnis buvo parengtas spaudai, sužinojome, kad Marijampolės savivaldybės tarybos vardu parengtame rašte numatyta nepritarti Gudelių seniūnijos gyventojų nuomonei dėl seniūnijų jungimo (nepaisant to, kad 98 proc. gyventojų pasisakė prieš). Tiesa, jau pats apklausos klausimas buvo suformuluotas taip, tarsi jau viskas nuspręsta - klausta tik apie tai, ar sutinka sujungtai seniūnijai palikti Igliaukos pavadinimą. 

„Dar nesu rami, gal ir dėl kaimų kažką darys“, – Petrutė sako ir toliau stebėsianti situaciją. Jos manymu, kaip tik turėtų valdžia skirti daugiau dėmesio kaimų išsaugojimui, dabar atrodo, kad viskas centralizuojama. „Kad nebūtų kaip tam Marcelijaus eilėraštyje, kai visa Lietuva – vien didelis Vilnius“, – šypsosi moteris.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.