Registruotis

Nelegalios psichotropinių vaistų prekybos užkulisiai – ir internete, ir vidury dienos miesto centre

Nelegalios psichotropinių vaistų prekybos užkulisiai – ir internete, ir vidury dienos miesto centre

#emocinė sveikata
Spalio 24, 2023
Rasa Milerytė profile image Rasa Milerytė
initiator profile photo Rasa Milerytė
article  preview image

Penktadienis, Kauno autobusų stotis, vėlyvas priešpietis. Atvažiuoja ir išvažiuoja autobusai, aplink būriuojasi žmonės: ką tik atvykę ir besiruošiantys išvykti. Visai šalia manęs su draugu šnekučiuojasi autobusų stoties apsaugos darbuotojas. Kitoje gatvės pusėje – policijos automobilis. Neramiai žvilgčioju į laikrodį – vienuoliktą valandą turiu susitikti su vyru, kuris internete nelegaliai prekiauja psichotropiniais vaistais. Jei šiuos vaistus man išrašytų gydytojas, greičiausiai perspėtų, kad jie gali sukelti priklausomybę. Jei dozę, kurią tariamai ketinu pirkti iš šio vyro, išgerčiau vienu kartu, greičiausiai mirčiau.

Priklausomybę nuo vaistų lygina su narkotikais: įklimpti lengva, o pasveikti – sudėtinga

Apie tai, kad įsigyti psichotropinių vaistų nelegaliai – vienas juokas, sužinojau iš savo pašnekovų rengdama tekstą apie priklausomybę nuo psichotropinių vaistų. Norėdama patikrinti, ar juodoji vaistų rinka išties aktyvi, atlieku eksperimentą. Socialiniame tinkle Facebook vos keliais klavišų paspaudimais randu dvi grupes, kuriose – apstu pasiūlymų pirkti psichiką veikiančių vaistų. Parašau keliems prekeiviams ir su vienu greitai užmezgu ryšį. Bendraudama netrukus sužinau, kad jo siūlomų vaistų asortimentas labai gausus.

Paklaustas, ar turi stipresnių migdomųjų, jis išsyk pasiūlo „Zopiclone“. Vien šio vaisto mūsų susirašinėjimo metu prekeivis turi 170 lapelių ir užtikrina, kad reguliariai gauna papildymą. Vartoti „Zopiclone“ galima tik su gydytojo paskyrimu, bet nelegaliai juos parduodantis kaunietis nė nepasiteirauja, ar anksčiau yra tekę susidurti su šiais medikamentais. Jo nenustebina ir norima pirkti dozė – daugiau nei dvidešimt lapelių. Prekeivis atskleidžia vežantis vaistus iš Europos šalių. 

Šis žmogus pažeidžia įstatymus, bet jaučiasi drąsiai - ne tik atskleidžia tikrąją tapatybę, bet ir sutinka vaistus perduoti gyvai Kauno autobusų stotyje. Mums susitikus, nelegalia veika užsiimantis asmuo drąsiai iš kišenės ištraukia vaistus ir net pajuokauja, kad yra tokią prekę perdavęs kur kas viešesnėje erdvėje. 

Į susitikimą jis atneša sutartą prekių krepšelį – 20 lapelių „Xanax“ ir 3 lapelius „Zopiclone“. Už tokį pirkinį turiu sumokėti 460 eurų. Vaistinėje už tiek vaistų sumokėčiau apie 80 eurų. 

 

Nelegalios prekybos kontrolė – neefektyvi?

Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis nurodo, jog šalies teisėsaugos institucijos vykdo aktyvius veiksmus nelegaliems sandoriams internete aptikti ir nutraukti, atliekama tokių verslo modelių analizė ir nustatomi nauji nusikaltėlių veikimo būdai. Jis patikina, kad teisėsaugos turimi įrankiai leidžia identifikuoti nusikaltėlių tapatybę. 

Abejoti teisėsaugos turimais įrankiais ir resursais skatina ne tik tai, kad vien Facebook tinkle randu dešimtis pasiūlymų įsigyti pačių įvairiausių vaistų, bet ir istorija, kuria su manimi pasidalino Monika (vardas pakeistas). 

„Šių metų sausio mėnesį pranešiau policijai, kad Didlaukio stotelėje (Vilniuje) yra užklijuotas lipdukas su prierašu „Pagalbėlė smegenėlėms“ su QR kodu į „Telegram“ kanalą, kuriame yra parduodami psichotropiniai vaistai. Kaip matau, iki šiol to kanalo nesustabdė, jis vis dar veikia. Aplink Didlaukio stotelę yra kolegija, universitetas bei mokyklos. Mane patikino, kad su manim vėliau susisieks tyrėjas, kad viską iš naujo papasakočiau“, – pasakoja Monika. 

Praėjus dešimčiai mėnesių su Monika niekas vis dar nesusisiekė. 

Patikrinu šį „Telegram“ kanalą – čia parduodami medikamentai pristatomi paštomatu. Siųsti vaistus paštomatu arba per autobusų siuntas siūlė ir nelegaliu verslu užsiimantis kaunietis, nors tokio tipo medžiagos įrašytos į siųsti draudžiamų daiktų sąrašą. 

Lietuvos pašto ir autobusų siuntų tarnybos siuntas reguliariai tikrina muitinės pareigūnai, pasitelkdami apmokytus šunis. Kurjerių tarnybos nurodė, kad tikrina įtarimų keliančias siuntas, tačiau nepaaiškino, pagal kokius kriterijus nustato siuntų įtartinumą. R. Matonis nurodo, kad iš užsienio šalių į Lietuvą medikamentai dažniausiai atkeliauja sausumos keliais, taip pat naudojantis pašto ar kurjerių paslaugomis. Vežant siuntas per muitinę, tikrinamos ne visos, o tik įtarimų sukėlusios siuntos. 

 

Nelegaliai prekiauja net gydytojai

Kitos surinktos istorijos rodo, kad nelegalių psichotropinių vaistų galima įsigyti bet kur. Manto (vardas pakeistas) artimasis jų nusipirko vadinamajame bagažinių turguje. „Artimas žmogus ilgą laiką vartoja vaistus, tokius kaip „Lorazepamas“, „Amitriptilinas“. Juos jam išrašo psichiatras. Būna, kad vaistų neužtenka paskirtam laikui arba pamiršta pratęsti receptus. Tada ieško, kur išsirašyti. Šių metų pavasarį ar vasarą ėjome per bagažinių turgų ir pastebėjom, kad moteriškė pardavinėja vaistus: „Paracetamolį“, „Teturamą“, papildus. Paklausėm, kokių dar turi. Tarp kitų prekių buvo ir „Lorazepamas“, – pasakoja Mantas. Ši istorija vyko Kaune.

Mantas sako nerimaujantis dėl tokio didelio nelegalių psichotropinių vaistų prieinamumo ir atskleidžia, kad jo artimasis, pritrūkęs vaistų, kartais tiesiog nusiperka receptą iš gydytojo. „Rasti gydytojus, kurie išrašytų vaistų, dabar jau šiek tiek sunkiau, tačiau nėra neįmanoma, bent jau Vilniuje. Nežinau, kaip yra mažesniuose miestuose, bet gali būti, kad ten dar lengviau, nes visi vieni kitus pažįsta“, – mintimis dalijasi vyras. 

Jo vertinimu, nelegali prekyba psichotropiniais vaistais yra tokia pat aktuali problema kaip prekyba narkotikais. Jis sako abejojantis, kad vaistų įsigijimo sugriežtinimas ir elektroninių receptų įvedimas turi realią naudą – poveikį, jo manymu, pajuto tik tie, kurie linkę vaistams išleisti mažiau pinigų, t. y. nenori mokėti didelių sumų perkant iš nelegalių prekeivių. 

Justinai (vardas pakeistas) privačiai konsultuojanti psichiatrė prieš ketverius metus išrašė receptą „Xanaxui“ ir antidepresantams. Už šį receptą mergina sumokėjo apie 50 eurų. E. sveikatos sistemoje receptas nebuvo įkeltas. „Buvau jauna, nesupratau, kad gydytoja elgiasi nelegaliai. Paskui pradėjau lankyti psichoterapiją ir vaistus nutraukiau, daugiau kreiptis neteko, bet manau, kad ir dabar vyksta tas pats“, – svarsto Justina. 

Siuntų patikra. / Dirbtinio intelekto sugeneruota asociatyvi nuotr.

Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Andriuškaitė informuoja, kad 2022 m. su psichoaktyviomis medžiagomis susijusios bylos buvo ketvirta pagal gausumą baudžiamųjų bylų kategorija. Į šią kategoriją patenka ir psichotropinių vaistų prekyba, deja, nėra galimybės automatiniu būdu patikrinti konkretaus su vaistais susijusių bylų skaičiaus.

Specialistė negalėjo atsakyti į klausimą apie psichotropiniais vaistais prekiaujančių asmenų portretą, tačiau panagrinėjus Lietuvos teismo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros pranešimus spaudai galima rasti informacijos, kad nelegalia prekyba užsiima ir pensinio amžiaus, ir jauni žmonės. Dėl nelegalios prekybos ir receptų klastojimo įkliūna ir medikai. 

Juodoji vaistų rinka prisideda prie klastingos ligos – priklausomybės nuo psichotropinių vaistų – klestėjimo, nes padidina vaistų prieinamumą. Su šia priklausomybe susidūrę žmonės pasakoja apie iširusias šeimas, prarastus darbus, sugriuvusį socialinį gyvenimą ir sugadintą sveikatą, o medikamentus lygina su narkotikais. 

Specialistai perspėja: šiai ligai nėra imuniteto, o įklimpus į priklausomybę pasveikti labai sudėtinga. 2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo. Kasmet priklausomų žmonių skaičius auga. 

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.