Gyventojams netinkamai tvarkant nuotekas Lietuva rizikuoja gauti dideles, pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, net šimtamilijonines, baudas.

Europos Sąjungos šalys dar 1991 metais sutarė dėl vandens ir nuotekų sistemų miestuose ir gyvenvietėse plėtros. Miestų nuotekų valymo direktyva numato, kad tankiai gyvenamose, ne mažiau kaip 2 000 gyventojų turinčiose vietovėse, vadinamosiose aglomeracijose, 98 proc. nuotekų turi būti valoma centralizuotai, likusi nuotekų dalis gali būti valoma individualiais nuotekų valymo įrenginiais, bet jie privalo atitikti tokius pat aplinkosaugos reikalavimus. 

Galutinis Europos Komisijos terminas, iki kada Lietuva turi tai įgyvendinti, – 2022-ųjų paskutinė diena.

Atbaido kaina ir popierizmas

Šalia Vilniaus esančiuose Kryžiokų soduose, priklausančiuose bendrijai „Sodžius 4“, gyvenantis Marius pasakojo, kad per pagrindinę sodų gatvę buvo nuvesta nuotekų ir vandens magistralė į Balsius. Žadėta atšakas išvesti ir soduose, tačiau iki šiol jų nėra.  

„Balsiams padarė, o sodų bendrijos užmirštos. Sodų bendrijų pirmininkai rašė, kad gautų technines sąlygas, jie jas gavo. Visom penkioms bendrijoms vienu metu būtų pigiau ir geriau vestis. Vien tik projektas – 32 tūkst. eurų. O po to visi įvedimai ir t.t.“, – skaičiuoja vyras. 

Jo teigimu, galimybė pasijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos tarsi yra, bet tai padaryti sudėtinga – pirmiausia dėl didžiulių išlaidų. 

„Įsivaizduokit, tiems, kurie gyvena Kryžiokų sodų 6 ar 4 gatvėj, pusę kilometro-kilometrą reikia klotis vamzdyną, kad sugebėtų pasijungti. Tada kyla organizavimo ir pinigų klausimai. Na, jei vien projektas kainuoja 32 tūkst. eurų, tai nerealūs pinigai“, – mano Marius. 

Vyras apgailestauja, kad savivaldybė tarsi palikusi viską savai eigai. Esą jei būtų protinga kaina, žmonės jungtųsi. „Jei „Vilniaus vandenys“ padarytų panašiai, kaip vedamos dujos, už protingą kainą, tai pasijungtų. Aišku tiems, kurie turi gręžinį, nuotekas susitvarkę, tai neapsimoka“, – mano pašnekovas. Jo paties sutartyje su savivaldybe nurodyta, kad jei miesto komunikacijos bus arčiau nei 50 metrų, tuomet jis privalės prie jų prisijungti. Tiesa, vyras paskaičiavęs, kad investicijos į valymo įrenginius, nuotekas, gręžinį ir prisijungimą prie centralizuotos sistemos, kai neapskaitytas gręžinio vanduo liktų tik daržui laistyti, jam atsipirktų tik po 35-erių metų. 

Panašiai kalba ir bendrijos „Sodžius 4“ pirmininkas Antanas Molis, pridurdamas, kad ne tik kaina – kliūtis, bet ir „didžiulis popierizmas, kurį reikia sutvarkyti“. Jis gyvena prie Mariaus minėtos magistralės. Gavęs paramą jis kartu su vieno iš akligatvių, kuriame gyvena, kaimynais nusprendė atsivesti atšakas iki savo namų tvorų. Nors gavo paramą, kiekvienam tai kainavo apie 3000 Eur. Be to, vienas iš kaimynų nesutiko, o „Vilniaus vandenų“ reikalavimas buvo, kad visa gatvelė jungtųsi, todėl norintiems kaimynams teko „susimesti ant nenorinčiojo“. Atšaka jau atvesta iki A. Molio tvoros, tačiau jis dar nėra pasijungęs, nes kol kas, jo skaičiavimais, tą padaryti tiesiog yra per brangu. Be to, reikia pasistatyti siurblius, kuriems sugedus, reikėtų juos taisyti iš savų lėšų. Kaip aiškino Marius, siurbliai reikalingi tam, kad „iš namų permuštų sistemos slėgį ir įpūstų tas visas nuotekas į bendrą sistemą“.

Kryžiokų soduose gyvenanti Sandra taip pat paantrina kaimynams, kad pagrindinės priežastys, kodėl dauguma neprisijungia prie centralizuotos nuotekų sistemos, yra kaina bei biurokratija. Anot jos procesą dar apsunkina ir tai, kad kiekvienas norintis negali kreiptis asmeniškai. „Turime kooperuotis, jungtis su keliais kaimynais, nes „Vilniaus vandenims“ neapsimoka vienam atvesti“, – sako ji.

Tuo metu tuose pačiuose soduose gyvenanti Danutė Bronislava pasigenda lyderystės iš bendrijos pirmininko. Ji yra pasidomėjusi galimybėmis prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos ir sako, kad net didelė kaina jos negąsdina. Moteris tiesiog nori, kad pagaliau būtų nutiesta centralizuota nuotekų sistema, turėti gėlą vandenį.

Nėra gavusi reitingavimo paraiškų

„Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė-Smalskė teigė, kad „Vilniaus vandenys“ kvartalinių tinklų plėtrą nuo 2018 m. vykdo pagal infrastruktūros plėtros objektų reitingavimą, kuriame gali dalyvauti sodų bendrijos arba fizinių asmenų grupės, norinčios prisijungti prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Bendrovė, siekdama efektyviausiai panaudoti investicijas plėtrai, taiko reitingavimą įrengdama infrastruktūrą vietovėse, kuriose gyventojai yra tvirtai apsisprendę prisijungti prie centralizuotų tinklų. 

2018-2021 m. bendrovei „Vilniaus vandenys“ paraiškas iš Žaliųjų ežerų sodų masyvų buvo pateikusios šešios sodų bendrijos, esančios Krakiškių Sodų ir Balsių sodų gatvėse: „Žalieji ežerai“, „Paežerys-1“, „Ridikas“, „Šermukšnėlė“, „Renetas“, „Kalnakasyba“. Naujų paraiškų iš greta esančių bendrijų nebuvo gauta. 

Visos šios išvardintos bendrijos gavo finansavimą teiktoms paraiškoms, todėl šiose bendrijose bus įrengiami centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Įgyvendinus numatytus plėtros projektus daugiau kaip 770-čiai būstų bus sudaryta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurių, atitinkamai, bus įrengta 20,7 km ir 20,5 km.

„Iš sodų bendrijų „Sodžius 4“, „Alka“, „Panerys“, „Žaliasodis“, „Pakalnutė“ ir „Rugelis-3“ Bendrovė nėra gavusi reitingavimo paraiškų ir 2022 m. paraiškų priėmimo etape, kuris vyko sausio 17 d. – vasario 4 d. Kadangi išvardintos sodų bendrijos nedalyvavo 2018-2022 m. reitingavimuose ir nepateko tarp finansuojamų objektų, plėtra teritorijose nenumatyta“, – tvirtino R. Saulytė-Smalskė. 

Bendrovei įrengus kvartalinius tinklus su atšakomis iki sklypų ribų, gyventojai savo lėšomis turi įsirengti tik įvadą ir (arba) išvadą, dėl kurio dalinio finansavimo gali kreiptis į „Vilniaus vandenis“. Vieno namo nuotekų išvado įrengimui galima gauti negrąžinamą 1175 eurų finansavimą. Tokia suma, pasak R. Saulytės-Smalskės, gali būti skiriama, kai buitinių nuotekų išvado ilgis yra 15 metrų ir daugiau. Nutiesus trumpesnį buitinių nuotekų išvadą dalinio finansavimo dydis mažinamas proporcingai tinklų ilgiui (suapvalinant iki sveiko metrų skaičiaus). Finansinės paramos vertė apskaičiuota pagal „Sistela“ įkainius, įvertinus vieno namo pajungimo išlaidas ir vidutinį 15 metrų atstumą tarp namo išgriebimo duobės arba namo ir nuotekų šulinio prie sklypo ribos.

Kaina gali siekti apie 2-3 tūkst. Eur

Gyventojai, neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, naudojasi vietiniais nuotekų valymo įrenginiais arba nuotekų išgriebimo duobėmis, iš kurių nuotekos reguliariai išvežamos asenizacine mašina.  „Vilniaus vandenys“ taip pat teikia šią paslaugą. 

Kaip teigė R. Saulytė-Smalskė, tiek prisijungimo prie centralizuotų tinklų trukmė, tiek prisijungimo kaina priklauso nuo vietovės, to, ar artimiausioje gatvėje tinklas yra/nėra ir pan. Prijungimo prie centralizuotų sistemų kaina, pasak jos, gali skirtis dėl atstumų, darbų sudėtingumo, taip pat pasirinktų rangovų ir jų įkainių. Labiausiai kaina priklauso nuo atstumo, kiek metrų tinklo bus klojama nuo gatvės iki namo, taip pat ir nuo dangos, kurią reikės ardyti ir vėl atstatyti. 

„Pirmiausia klientai turi išsiimti prisijungimo sąlygas, kuriose būna nurodyta, ar yra galimybė prisijungti ir kur. Toliau su sąlygomis turi kreiptis į projektuotoją, kuris nubraižo, kaip turi būti klojami tinklai, ar reikės siurblio, šulinių ir t.t. Tokią paslaugą teikia ir „Vilniaus vandenys“ (yra tam tikros sąlygos, kam teikiama, o kam dar ne). Vėliau klientas turi atlikti rangos darbus pagal projektą, šiam darbui reikia kreiptis į rangovus, tam tikram klientų segmentui tokią paslaugą teikia ir „Vilniaus vandenys“. Kainos gali būti labai įvairios, nes jos priklauso nuo tinklo ilgio, reikalingų šulinių, siurblių skaičiaus ir pan. Todėl kiekvienam klientui rangos darbų kaina skaičiuojama individualiai pagal jo projektą“, – paaiškina „Vilniaus vandenų“ atstovė spaudai. 

Pasak R. Saulytės-Smalskės, kaina gali siekti apie 2-3 tūkst. Eur. Tačiau yra programų, tiek bendrovės „Vilniaus vandenys“, tiek Vilniaus miesto savivaldybės, kuriomis pasinaudoję klientai gali tikėtis dalinio finansavimo.

Vis dėlto, anot jos, svarbu pabrėžti, kad eksploatuojant gręžinį ar valymo įrenginius, jų įrengimui, priežiūrai sumos taip pat susidaro solidžios, nes juos reikia prižiūrėti, reguliariai valyti, keisti nusidėvėjusias detales ir pan. 

„Tad žvelgiant į ilgalaikes perspektyvas centralizuoti tinklai vienareikšmiškai geresnis, labiau apsimokantis finansiškai spendimas. Prisijungus prie centralizuotų tinklų, klientai gali būti ramūs dėl aplinkosauginių aspektų – tinklai prižiūrimi, reguliariai atnaujinami, vykdoma avarijų prevencija“, – sakė R. Saulytė-Smalskė. 

Gresia baudos 

R. Saulytės-Smalskės teigimu, tiems, kurie netinkamai tvarko nuotekas savo vietiniuose kaupimo ar valymo įrenginiuose, teršia aplinką, daro žalą gamtai, gresia baudos. Ar vietiniai kaupimo ir valymo įrenginiai tinkamai prižiūrimi kontroliuoja ir sankcijas skiria Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, aplinkosaugininkai. Tikrinama, ar gyventojų nuotekų įrengimai turi leidimus, ar atitinka standartus ir neteršia aplinkos. 

„Netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata ir gamtos gerove. Dažniausiai tose vietose, kur nėra vandenvalos sistemų, nuotekos pilamos į nesandarias pačių gyventojų įrengtas nuotekų duobes, todėl jos, pasiekusios gruntinius vandenis, vėl grįžta į nuotekas išpilančių žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar blogiau, kai nuotekos tiesiog pilamos į upes: taip jos ne tik patenka į gruntinius vandenis, bet ir teršia upes“, – komentavo R. Saulytė-Smalskė.

Kaip pateikti paraiškas?

Vilniaus miesto taryba 2011-07-13 patvirtino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą. Jį įgyvendina bendrovė „Vilniaus vandenys“, savivaldybė ir privatūs statytojai savo lėšomis.

Pasak Vilniaus savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovo Pauliaus Vaitekėno,  „Vilniaus vandenys“ susiduria su problema, kad nutiesus vandentiekio ir/ar nuotekų tinklus gyventojai nenori prie jų jungtis. 

Pasak P. Vaitekėno, jokie teisės aktai nenumato gyventojams pareigos jungtis prie centralizuotai nutiestų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų, todėl „Vilniaus vandenys“ negali jų tiesti visur. Kad brangiai kainuojantys tinklai būtų tiesiami ten, kur gyventojai nori prie jų prisijungti, „Vilniaus vandenys“ patvirtino Infrastruktūros plėtros objektų reitingavimo metodiką (toliau – Metodika), kurios pagrindu yra nustatomos teritorijos, kuriose asmenys pageidauja ir yra pasirengę jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir/ar nuotekų tinklų.

Kaip teigiama P. Vaitekėno atsiųstame komentare,  sodininkų bendrijos gali dalyvauti nuo 2018 m. Bendrovės vykdomame Infrastruktūros plėtros objektų reitingavime (toliau – Reitingavimas), kadangi atitinka esminius Reitingavimo metodikos reikalavimus – yra apgyvendinta teritorija, kurioje nėra įrengtų centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų. Pareiškėjams, kurie nori dalyvauti Reitingavime, pakanka:

Surengti bendrijos susirinkimą ir nubalsuoti dėl prisijungimo prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų.

Parengti kvartalinių geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų projektinį pasiūlymą (techninis projektas nėra būtinas). Projektiniam pasiūlymui parengti nereikia didelių investicijų, kadangi nereikalingi geologiniai tyrinėjimai, atskiros vandentiekio ir nuotekų siurblinių dalys, statybą leidžiantis dokumentas. Projektiniam pasiūlymui pakanka ant suderinto topografinio plano numatyti kvartalinių tinklų trasas ir siurblinių vietas (jei tokių reikia pagal reljefą).

Užpildyti reitingavimo paraišką, norinčiųjų prisijungti gyventojų sąrašą, sutikimus dėl tiesioginės rinkodaros ir žemės naudojimo sąlygų.

Pateikti paraišką bei dokumentaciją paraiškų priėmimo laikotarpiu, kuris skelbiamas kiekvienais metais.

Bendrovė, reitingavimo metu gavusi pareiškėjų paraiškas, jas nagrinėja pagal taikymo sritis ir naudodama formulę sudaro reitingo eilę. Su finansuoti atrinktais pareiškėjais bendrovė pasirašo statybos sutartį ir įrengia kvartalinius vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklus iki gyventojų sklypų ribų, tad gyventojams pakanka savo lėšomis atlikti darbus sklypų ribose.

Skiria dalinį finansavimą

Kaip teigiama Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus komentare,  siekiant paskatinti gyventojus naudotis centralizuotais buitinių nuotekų tinklais, Vilniaus miesto savivaldybė skiria dalinį finansavimą vienbučių, dvibučių ir daugiabučių namų prijungimui prie Vilniaus miesto nuotekų tinklų.

Vieno namo nuotekų išvado įrengimui galima gauti negrąžinamą 1175 eurų finansavimą. Tokia suma gali būti skiriama, kai buitinių nuotekų išvado ilgis yra 15 ir daugiau metrų. Nutiesus trumpesnį buitinių nuotekų išvadą, dalinio finansavimo dydis mažinamas proporcingai tinklų ilgiui (suapvalinant iki sveiko metrų skaičiaus). 

Vidutiniškai vieno nuotekų išvado iki 15 metrų įrengimo kaina apie 2350 Eur.

Kada skiriamas dalinis finansavimas ir kaip jį gauti? 

Kaip teigiama Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus komentare, dalinis finansavimas gali būti skiriamas, kai klientas yra prisijungęs prie centralizuoto nuotekų tinklų po 2019 m. sausio mėnesio arba dar tik jungsis; kai kliento nutiestas nuotekų išvadas yra jo sklypo ribose. Jei dalis nuotekų vamzdžio klojama gatvėje, už šią atkarpą finansavimas neskiriamas.

Taip pat dalinis finansavimas gali būti skiriamas, kai namas jau yra prijungtas prie miesto centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos arba vandentiekio gręžinio; kai klientas turi parengtas ir su „Vilniaus vandenimis“ suderintas projektavimo (prisijungimo) sąlygas ir yra pasirašęs prisijungimo sutartį. 

Norint gauti dalinį finansavimą prisijungimui prie nuotekų tinklų, reikia pateikti prašymą, sulaukti sprendimo, tuomet psisijungti prie tinklų, pateikti prisijungimą pagrindžiančius dokumentus ir pagaliau gauti dalinį finansavimą.

Kiek bus nutiesta tinklų?

„Vilniaus vandenys“ šiuo metu vykdo nuotekų ir vantentiekio tinklų tiesimo projektus keturiose aglomeracijose – Vilniaus, Šalčininkų, Eišiškių ir Švenčionėlių. Projektų bendra apimtis, įskaitant visas nuotekų tinklų ir vandentiekio tinklų statybos išlaidas, – 5,9  mln. Eur, skirta subsidija 2,36 mln. Eur. Taip pat vykdomas dar vienas projektas tik Vilniaus aglomeracijoje, kurio apimtis – 8,6 mln. Eur, skirta subsidija 2,5 mln. Eur.

Dalį objektų bendrovė jau užbaigė, vykdomas gyventojų prijungimas prie pastatytų tinklų. 

„Vilniaus vandenys“ tikisi, kad įgyvendinus Bendrovės anksčiau pradėtus vykdomus projektus, 2020-2021 metais atrinktus reitinginius objektus bei dar tik finansavimui gauti pateiktus projektus būtų sudaryta galimybė pasiekti Vilniaus aglomeracijos atitikimą Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams.  

2020-2022 m. planuojama nutiesti vandentiekio tinklų – 127,1 km, nuotekų tinklų – 136,8 km. 

Šis žurnalistinis darbas priklauso „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstai kritinio mąstymo laboratorijai", kuri yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Šis pasakojimas atspindi autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. APF neprisiima jokios atsakomybės už šiame tekste esančią informaciją.