Per 300 kartų protestavęs kartvelas George’as: „Mes norime laisvo Sakartvelo“

„Labas, kaip tu? Aš ką tik grįžau namo, nemiegojau gal kokią savaitę. Tiek visko daug vyko… Beprotiška. Nesvarbu. Tu jau turbūt žinai – atrodo, kad „Sakartvelo svajonės“ vyriausybė didžiuliu mastu suklastojo rinkimus. Gatvėse buvo daug smurto – jie vogė rinkimų biuletenius. Dieve, jie tiek visko pridarė, aš net negaliu suskaičiuoti. Yra daugybė nuotraukų, filmuotų įrodymų. Aš manau, kad artėja nauja protestų banga Sakartvele. Ir šį kartą tai bus tikrai beprotiška“, – dar spalio pabaigoje, iš karto po rinkimų Sakartvele, Bendra.lt autorius Mindaugas Drigotas gavo žinutę iš pažįstamo kartvelo George’o.
Tąkart jo balse jautėsi nuovargis ir nusivylimas. Susipažino Mindaugas su George’u šią vasarą, kai lankėsi šalies sostinėje Tbilisyje, ir kalbino jį Bendra.lt vaizdo dokumentikai apie protestuojus. Jam 29-eri, tačiau daugiau nei 15 metų jis protestuoja dėl savo šalies gerovės ir ateities. Pranešime per socialinius tinklus jis rašo, kad ir dabar dalyvauja protestuose po spalio 26 d. Sakartvele įvykusių parlamento rinkimų. Šalies politinė opozicija ir dalis visuomenės tvirtina, esą rinkimų rezultatai buvo suklastoti, nors jų rezultatą gruodžio 3-iąją patvirtino šalies Konstitucinis teismas.
Protesto manifestacijos sostinėje Tbilisyje ir kituose šalies miestuose vyksta jau savaitę. George’as sako kasdien dalyvaujantis protesto renginiuose, nors ir jaučia didelį nuovargį ir įtampą.
Kai M. Drigotas su juo kalbėjosi praėjusią vasarą, dar nebuvo aišku, kaip pasisuks rinkimų rezultatai, nors George’as jau įtarė tikimybę, kad jie bus klastojami.
Kai Bendra.lt autorius gavo George’o žinutę naktį po rinkimų, dar nemiegojo. Visą dieną Mindaugas stebėjo ir sekė žinias iš Sakartvelo apie tai, kaip vyksta balsavimas. Matė jis daugybę vaizdo ištraukų apie balsavimo pažeidimus, agresyvius klastojimo atvejus. Net ir patys kartvelai vadina šiuos rinkimus gyvybiškai svarbiais – esminį pasirinkimą tarp grįžimo į rusijos įtaką arba bandymo žengti pirmyn, Europos link.
Tačiau panašu, kad šalis gręžiasi atgalios. Rinkimų naktį, suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. rinkimų apylinkių, rinkimų komisijos duomenimis, „Sakartvelo svajonė“ gavo 54,08 proc. balsų. Jungtinė keturių provakarietiškų opozicinių partijų sąjunga surinko 37,58 proc. Opozicija atsisakė pripažinti „Sakartvelo svajonės“ pergalę ir tikino, kad rezultatai buvo klastojami.
Iš karto po rinkimų šalies prezidentė Salome Zurabišvili kartu su opozicija išplatino viešą kreipimąsi, kuriame nepripažino šių rezultatų, tvirtindama, kad tai būtų tas pats, jeigu rusija įžengtų į Sakartvelą ir perimtų šalies valdymą. Savo kalbą ji užbaigė raginimu piliečius rinktis į pagrindinę Rustavelio gatvę ir taip išreikšti visam pasauliui nepritarimą šiems rinkimų rezultatams.
George’as Bendra.lt bendraautoriui Mindaugui rašė, kad protestuose dalyvaus.
2024 m. liepos 9 d., Tbilisis
Vėlyvas vasaros vakaras Tbilisio mieste centre. Bendra.lt autorius Mindaugas leidžiasi laiptais Rike parko link, praeidamas akį traukiančius įspūdingus koncertų ir parodų rūmus. Jie primena dvi stiklines ilgas triūbas, atrodytų, galėtum jau šįvakar apsilankyti kokiame nors koncerte. Tačiau rūmai niekada nebuvo atidaryti. Tai buvę ambicingi tuomečio Sakartvelo prezidento Micheilo Saakašvilio planai – pastatyti įmantrių stiklinių pastatų, pabrėžiant naują, provakarietišką šalies kryptį – skaidrumą.
Dabar M. Saakašvilis įkalintas esamos valdžios, jam pareikšti kaltinimai dėl korupcijos, žmogaus teisių pažeidimų ir susidorojimo su politiniais oponentais. Ironiška, kad skaidrių pastatų Tbilisyje daug, skaidrumo – ne tiek.
Galvodamas apie tai, Mindaugas pasiekia parką, kuriame dairosi kartvelo George’o. Susirašinėjo M. Drigotas su juo žinutėmis, į atviras kalbas George’as pernelyg nesileidžia, ir tai suprantama – vyras yra nuolatinis protestų dalyvis.
Nebuvo lengva užmegzti stipresnį ryšį su protestuotojais. Vyrauja didelis nepasitikėjimas tiek žiniasklaida, tiek apskritai žmonėmis. Pavyzdžiui, paskutinę akimirką du pašnekovai, kurių vienas buvo geras George’o draugas, atsisakė su Bendra.lt autoriumi susitikti.
Kaip vėliau paaiškėjo, ėmė nerimauti prarasęs darbą viešajame sektoriuje. Tad, jo manymu, kritikuodamas valdžią gali sulaukti atsako. Pasak George’o, žmonės, nors ir susiburiantys į didžiules protestų minias, dažnai nėra linkę atvirauti ir išsamiau kalbėti šia tema su kitais.
George’ą, kurį draugai dažniausiai vadina Goga, būtų galima pavadinti profesionaliu protestuotoju. Dabar jam 29 metai, bet jau būdamas 15-os jis ėjo prie parlamento ir reiškė nepasitenkinimą priimamais įstatymais. Taigi jau pusę savo gyvenimo George’as protestuoja. Jis neprisimena tokių metų Sakartvele, kai žmonės dėl ko nors neprotestavo prieš valdžią.

„Neteisybė, dėl įvairiausių priežasčių, noras būti drauge su žmonėmis ir bandymas suprasti tą skausmą, įsiklausyti į tai – turbūt tai buvo priežastis, dėl kurios užsikabinau“, – apie savo pasirinkimus dalyvauti protestuose pasakojo Goga.
„Neteisybė, dėl įvairiausių priežasčių, noras būti drauge su žmonėmis ir bandymas suprasti tą skausmą, įsiklausyti į tai – turbūt tai buvo priežastis, dėl kurios užsikabinau“, – apie savo pasirinkimus dalyvauti protestuose pasakojo Goga.
Galima sakyti, kad Gogos DNR užprogramuota protestuoti – jo seneliai 1956 metais dalyvavo kruvinuose protestuose Tbilisyje, vėliau jo mama ir dėdė yra dalyvavę 1989–1991 metų protestuose, kai Sakartvelas išsikovojo nepriklausomybę, ir kiek vėliau, 2003 metais, vykus „Rožių revoliucijai“.
Vien šiemet jis protestuose dalyvavo daugiau nei 50 dienų. Goga nepailsdamas kovoja, nes, jo manymu, tai būtina daryti, kai valdžia yra tironiška, neteisinga ir korumpuota. O būtent tokia yra „Sakartvelo svajonės“ partija.
„Aš ją vadinu „rusišku košmaru“, man atrodo, tai geriau atspindi realybę. Iš pradžių, kai jie atėjo į valdžią, viskas lyg ir buvo gerai, jie labai garsiai reiškė norą siekti Sakartvelui įstoti į Europos Sąjungą. Nebuvo matyti jokių negatyvių ženklų. Tačiau ilgainiui, ypač pastaraisiais metais, mes pamatėme tikrąjį šios partijos veidą – niekingą ir prorusišką, kuris nieko bendro neturi su demokratija ir jos vertybėmis“, – nusivylimo neslėpė Goga.

Pirmą kartą dėl šios partijos sprendimų Goga išėjo protestuoti į gatves su kitais, daugiausia jaunais žmonėmis, 2015 metais, kai ši nusprendė parduoti aukščiausią Sakartvele pastatą, kuriame turėjo įsikurti technologijų universitetas. Čia turėjo mokytis kartvelai ir Jungtinių Amerikos Valstijų studentai, o daugiau nei 25 proc. kartvelų mokslas turėjo būti nemokamas, jie turėjo gauti stipendijas. Ambicingas, vėlgi permatomas, stiklinių konstrukcijų pastatas buvo tuomečio prezidento M. Saakašvilio sumanymas įsteigti „aukštąjį mokslą aukščiausiame Kaukazo regiono taške“. Pastatas buvo parduotas ir jame atidarytas viešbutis.
Kiekvieną sykį eidamas prie parlamento vyras nežino, ko tikėtis – ar tai bus taikus protestas, kuris įsisiūbuos ir prasidės susirėmimai su policija, riaušių malšinimo pareigūnais. Todėl per ilgą savo protestų dalyvio patirtį išsiugdė tam tikrą nuojautą apie įvykius.
„Viskas prasideda nuo pirmosios fazės – protestuotojai susirenka prie parlamento, ima reikšti savo požiūrį. Tada pareigūnai liepia pasitraukti iš užimamos vietos. Dažnai tai suerzina protestų dalyvius, nes jie įsivaizduoja gyveną laisvoje šalyje, galį reikšti savo mintis ten, kur nori ir kada nori. Po truputį atmosfera ima kaisti“, – pasakoja Goga.
Pasak jo, mitinguojant labai svarbu turėti šaliką, kurį reikiamu momentu naudoji tiek slėpdamas savo tapatybę, tiek apsisaugodamas nuo ašarinių dujų ar vandens. Tiesa, šalikas apsaugo labai silpnai, jei lygintume jį su gumine kauke ar dujokauke.
Šalmai, iš patirties sako Goga, – būtinybė. Jeigu protestai įsisiūbuoja ir pareigūnai ima malšinti neramumus aktyviau, naudoti gumines lazdas, jie gali apsaugoti nuo rimtesnių sužalojimų. Taip pat ir nuo guminių kulkų, kuriomis šaudoma išskirtiniu atveju, tačiau protestuotojai pastebi, kad jos naudojamos vis dažniau.
Valdžios institucijos ginasi, esą tvarką užtikrinantys pareigūnai nenaudoja guminių kulkų, tačiau viešai užfiksuoti vaizdai liudija priešingai. Taip pat ir Goga, Bendra.lt autoriui Mindaugui iš kišenės ištraukiantis vieną tokių kulkų. Ją surado po to, kai į jo pažįstamą buvo šauta iš mažo atstumo, bet jis spėjo pasitraukti ir kulka nulėkė Gogos link. Dabar tai ne tik įrodymas, bet ir suvenyras, kurį Gogos pažįstamas saugo savo namuose.
Paima Mindaugas kulką į rankas. Nors ji ir guminė, standi, tad šovus iš arti į žmogų turėtų būti labai pavojinga. Protestuotojas patikina, kad tokios kulkos sukelia nepataisomų sužalojimų taikiems gyventojams, atėjusiems išreikšti savo pozicijos.

„Kažkada vieno protesto metu jaunai merginai tokia kulka sužeidė akį. Dėl patirtų sužeidimų jai prireikė kelių operacijų ir akį teko pašalinti. Dabar ji turi akies protezą. Visa tai yra šios valdžios atsakomybė ir jos sąžinės reikalas“, – piktinosi Goga.
„Kažkada vieno protesto metu jaunai merginai tokia kulka sužeidė akį. Dėl patirtų sužeidimų jai prireikė kelių operacijų ir akį teko pašalinti. Dabar ji turi akies protezą. Visa tai yra šios valdžios atsakomybė ir jos sąžinės reikalas“, – piktinosi Goga.
Kažkada pirmųjų protestų metu prie jo kojų nukrito ašarinių dujų šovinys. Instinktyviai Goga bandė jį pakelti ir mesti, tačiau lengvai nusidegino ranką. Dabar jau žino, kad į mitingą visada reikia pasiimti storesnes pirštines.
Yra ir kitų dujų šovinių „nukenksminimo būdų“ – kai kurie patyrę protestuotojai aplink savo kūną izoliacine juosta tvirtina 5 litrų vandens butelius. Nukritę tokie užtaisai įmetami į butelius ir taip „nukenksminami“.
Tačiau labiausiai Goga akcentuoja stebėjimą minioje.
„Privalai nuolat būti budrus – stebėti, kaip elgiasi minia, pareigūnai. Riaušių malšintojai bando įbauginti protestuotojus judėdami su skydais, šaudydami ašarinius šovinius ar purkšdami dujas tiesiai į veidus. Labai svarbu nepanikuoti, bet ne visada tai pavyksta“, – skirtingas protestų situacijas aptarė Goga.
Goga įsitikinęs, kad valdžios pareigūnai renka medžiagą apie protestuotojus. Kiekvieno protesto metu kai kurie pareigūnai telefonais arba fotoaparatais fiksuoja tam tikrus protesto dalyvius.
„Prisimenu vieną juokingą įvykį. Vieno protesto metu pro parlamento langą kažkas pradėjo mus fotografuoti, bet su įjungta blykste. Pradėjome rėkti, kad išjungtų blykstę, bent išmoktų fotografuoti tinkamai, jeigu mus seka“, – dviprasmiškas situacijas prisiminė protestuotojas.
Pasak dažno protestų dalyvio, jis ir artimiausi jo draugai stengiasi nesivelti į konfliktus, nenaudoti jėgos, smurto. Jo manymu, tai taptų priežastimi valdžios struktūroms panaudoti jėgą prieš protestuojančius.
Tokių pretekstų, remiantis mūsų pašnekovu, pasitaiko. Ir dažniausiai tai tituškos (šis terminas radosi Ukrainos Maidano 2014 m. metu, kai prezidento Janukovyčiaus vyriausybė prieš Ukrainos laisvės gynėjus dažniausiai iš provincijos už simbolinį atlygį vežė sportinės išvaizdos rėmėjus, o šie imdavosi provokacijų prieš provakarietiškus demonstrantus) – valdžiai lojalūs, dažnai teisti ar turintys problemų su teisėsauga asmenys.

Goga teigia, kad tai – patys šlykščiausi ir amoraliausi asmenys, kurie neturi ko prarasti ir siekia smurtauti, nes žino, kad už tai jiems nieko negresia. Negana to, jie pasitelkiami ir ne protestų metu.
Jis buvo užpultas praėjus vos valandai po to, kai Sakartvelo parlamento pirmininkas Shalva Papuašvilis apkaltino jį ir kitus aktyvistus savo socialiniame tinkle „Facebook“, esą jie užsiima politiškai motyvuotu ir Europos Sąjungos remiamu teroru.
„Ar po 15 metų aktyvaus protesto dar turi optimizmo, kad šalyje bus geriau?“ – Mindaugas teiravosi Gogos. Bendra.lt bendraautorio klausimą lydį ilga pauzė ir Gogos atodūsis.
„Turiu mažą sesę, kuriai 13 metų, protestuoju dėl jos, noriu, kad šalis, kurioje ji auga, būtų geresnė. Kai gimiau ir čia užaugau, atrodė, kad niekada nebuvo gerai. Bet tam tikrais momentais buvo, ir kiekvieną kartą primenu tai sau, nes tikrai nesunku paskęsti tame nihilizme“, – savo būseną apibūdino vyras.

„Turiu mažą sesę, kuriai 13 metų, protestuoju dėl jos, noriu, kad šalis, kurioje ji auga, būtų geresnė. Kai gimiau ir čia užaugau, atrodė, kad niekada nebuvo gerai. Bet tam tikrais momentais buvo, ir kiekvieną kartą primenu tai sau, nes tikrai nesunku paskęsti tame nihilizme“, – savo būseną apibūdino vyras.
Nepalūžti padeda ir jo draugai, kurie protestuoja drauge, šeimos palaikymas. Tačiau viską, Gogos požiūriu, turėjo lemti Sakartvelo rinkimai spalį. Tuomet Goga buvo atviras – jeigu „Sakartvelo svajonė“ liks valdžioje arba užgrobs valdžią suklastodama rinkimus, jis išeis į gatvę kovoti. Bet ta kova nebus smurtinė. Jeigu pastebės, kad ir tai nesuveiks, su savo artimiausiais bičiuliais jis svarsto palikti šalį ir tapti „skaitmeniniais klajokliais“ – dirbti iš kitų šalių ir neprisirišti nė prie vienos jų.
„Sakartvelo svajonės“ rinkimų kampanijos metu baugino žmones. Prieš rinkimus mieste buvo išklijuota daugybė plakatų, kuriuose buvo matyti skirtingi vaizdai – sugriautos Ukrainos ir sutvarkyto Sakartvelo. Juose rašyta: „Norite karo ar taikos?“
Daugelis, ypač vyresnio amžiaus, kartvelų su nerimu ir skausmu prisimena 2008 metus, kai rusija užpuolė Sakartvelą. Penkių dienų kare žuvo 200 kartvelų, o iki pat šiol šalis yra netekusi apie 20 procentų savo šalies teritorijos, kurią okupavo rusija.

Bauginimo retoriką pasitelkusi prorusiška partija žada apsaugoti Sakartvelą ir teigia, kad geriau nei kariauti – plėtoti gerus ekonominius ir kultūrinius ryšius su rusija.
Ne vieną kartvelą ir tarptautinę auditoriją šokiravo su tuo susijusi naujiena – rugsėjį neformalusis „Sakartvelo svajonės“ lyderis Bidzina Ivanišvilis pareiškė, kad kartvelai turėtų atsiprašyti rusijos, jog sukėlė karą, prisidedant užsienio jėgoms.
Oligarchas, kuris laikomas turtingiausiu Sakartvelo žmogumi, savo turtus ir kapitalą susikrovė rusijoje. Gal kiek ironiška, kad jis gyvena tokio pat stiliaus pastate kaip ir tuomečio prezidento M. Saakašvilio turėta vizija apie šalies skaidrumą – ištaigingoje, stiklinėje tvirtovėje, iš kurios atsiveria viso miesto panorama.
Panašu, kad turtingiausio Sakartvelo žmogaus užmojai išsaugoti valdžią ir įtaką šalyje yra milžiniški. Ir šiai įtakai išlaikyti yra metami didžiuliai pinigai.

„Jie galėtų laimėti tik tuomet, jeigu suklastotų rinkimus. O tokių spėlionių yra, nes neturime stiprių demokratinių procedūrų rinkimų metu. Klausimas – kokiu mastu būtų klastojami rinkimai? 5 proc.? Tai nepakeis fakto, kad jie praras daugumą. 20 proc.ų? Žmonės būtų įniršę ir tie, kurie stovėjo gatvėse, protestavo, vėl išeitų. Ir pasikviestų savo draugus. Jeigu anksčiau išėjo pusę milijono, manau, kad dabar gatvėse pasirodytų ir milijonas. O milijonas protestuotojų gatvėse yra labai pavojingas reiškinys valdžiai. Daug kas galėtų pasisukti netinkama kryptimi ir labai greitai“, – apie rinkimų situaciją vasarą spėliojo Goga.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad 84 proc. kartvelų remia norą, jog jų šalis stotų į Europos Sąjungą. Goga – vienas iš jų.
Vyras jau tuomet buvo įsitikinęs: jeigu rinkimai bus suklastoti, žmonės išeis į gatves reikalauti teisingumo. O kaip įvykiai rutuliosis toliau, kai tūkstančiai žmonių bus įpykę, jaus, kad iš jų valdžia atėmė europietišką šalies ateitį, Goga nedrįso spėlioti.

Šis darbas parengtas įgyvendinant du projektus: Medijų rėmimo fondo finansuojamo „Bendros jungtys: pasitikėjimo ir dialogo platforma“ ir PERSPECTIVES.
PERSPECTIVES – naujos nepriklausomos, konstruktyvios ir daugiaperspektyvės žurnalistikos ženklas.
Projektas yra įgyvendinamas tarptautinio redakcinio tinklo iš Vidurio Rytų Europos ir iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išreikštos nuomonės ir pažiūros yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi finansuojančių institucijų nuomonę. Nė viena jų nėra atsakingos.