Registruotis

Populiariausias mėnesio tekstas – įsitraukusių skaitytojų nuopelnas

Populiariausias mėnesio tekstas – įsitraukusių skaitytojų nuopelnas

#etika
Lapkričio 14, 2023
Rugilė Trumpytė profile image Rugilė Trumpytė

Nykstantys kaimai – vienas iš dviejų populiariausių spalio mėnesio pasakojimų, pasiekęs per 100 tūkst. skaitytojų ir žiūrovų. Ką jis atskleidžia apie vietos politiką ir BENDRA.lt žurnalistiką?

article preview image Anzelmo Matučio sodybos-muziejaus prižiūrėtojas Algimantas Lanauskas. / A. Babinskienės nuotr.

Aurelijos Babinskienės ir Audriaus Lelkaičio pasakojimas apie nykstančius kaimus nebūtų atsiradęs, jei ne Igliaukos kaimo gyventoja Petrutė Strolienė, pranešusi apie Marijampolės savivaldybės planus palikti kaimus be pavadinimų. Ar Jūs girdėjote, kad Lietuvoje neišnykę kaimai galėtų staiga likti be jų?

Iki šio reportažo nežinojau, kad savivaldybių tarybos galėtų bandyti naikinti gyvų, aktyvių kaimų, kuriuose gyvena žmonės, pavadinimus. Žiūrint į reportažo pasiekiamumo skaičius atrodo, kad tai buvo naujiena tiek patiems gyventojams, tiek daugeliui Jūsų. Kaip sako apie šiuos planus sužinoję pašnekovai, „jei neliks mano kaimo – tai kur aš gimiau? “

Lėtas, gražus video pasakojimas mums pristatė gyventojų nuostabą, jų veiklas, parodė, kad kaimai ne tik egzistuoja, bet yra gyvi, turi muziejų, ekologinį ūkį, juose aktyviai gyvena kelios kartos žmonių. Vienintelis keblumas, su kuriuo susidūriau – istorijos perteikimas dviejomis publikacijomis. Viena – straipsnis, kita – video reportažas su sutrumpinta straipsnio versija.

Pirmiausia straipsnio nepamačiau, ir skaičiau trumpąją versiją, nežinodama, kad ji – tik trumpinys. Kiek pasimečiau dėl neišsamaus turinio – peržiūrėjusi video ir perskaičiusi tekstą taip ir nesužinojau, kokie procesai yra prasidėję ir kodėl norėta naikinti gyvenviečių pavadinimus. Tąkart likau be atsakymų, kiek ši problema paplitusi ir kiek yra bevardžių kaimų, trinamų iš kolektyvinės mūsų atminties. Jokio ženklo, kad čia – tik nepilna istorija.

Gerai, kad žurnalistė Aurelija Babinskienė paaiškino redakcijos sprendimą publikuoti trumpąją versiją atskirai nuo pilno teksto tikintis didesnio matomumo.

Aš pati likau pasimetusi tarp turinio, bet gal ši strategija pasiteisins ateityje. Bet kokiu atveju džiugu, kad vieši mano komentarai padeda geriau suprasti redakcijos darbą ir paaiškina kai kuriuos redaktorių sprendimus. Jei aiškumo reikėtų ir Jums, būtinai sakykit.

Šios publikacijos, man regis, puikiai atskleidžia BENDRA.lt esmę – pasakoti tai, kas aktualu ne tik didžiojoje politikos scenoje, bet ir regionuose, kas aktualu žmonėms, nutolusiuose nuo nacionalinės politikos. Kaip žmonės jaučiasi kiekvieną dieną ir ko nepastebi redaktorės ir redaktoriai, formuojantys portalų turinį. Auditorija įsitraukia ir siūlo temas, tampa redakcijos dalimi ir tai yra BENDRA.lt stiprybė bei dalis jos misijos.

Be abejo, svarbu ne tik suteikti dėmesio žmonių siūlomai temai ir juos išgirsti, bet ir žurnalistų turimais įrankiais reikalauti atskaitingumo, pristatyti atvejį kontekste, nušviesti problemą ir ją išgvildenti. Apie tai kalba ir pats BENDRA.lt manifestas, kurį perskaitau kaskart iš naujo, kad įsitikinčiau, kiek jis gyvas.

„Sakykite, ką reikia analizuoti ar ištirti, – mes to imsimės“ – sako viena iš manifesto tezių. Panašu, kad viešumas ir atskaitingumo poreikis privertė Marijampolės savivaldybę atsitraukti, nors po publikacijos pasirodęs politikų balsavimas ir verčia tuo dvejoti. BENDRA.lt temų nepalieka ir sugrįžta, tad gal apie šią istoriją dar išgirsime.

Nykstantys kaimai buvo tik viena iš temų, pristatytų spalio mėnesį. Jų atsiras dar daugiau, kviečiu žiūrėti ir skaityti. Jei perskaitę norėsite pasidalinti savo įspūdžiais, pastabomis ar komentarais – visada lauksiu Jūsų laiškų el. paštu [email protected]. Viską pažadu perskaityti, o aktualiausias žinutes būtinai aptarsime su žurnalistais ir Jums atsakysime.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.