Kaip auditorijos atstovė negavau nė vieno skaitytojų laiško, tačiau jūsų dėmesio redakcijos darbui nestigo. Ryto Staselio interviu buvo daugiausiai pasidalinta socialinėse medijose – iš viso 4,5 tūkstančio kartų, o akušerinio smurto tema sulaukė daugiausiai – per du šimtus – komentarų.

Nors dalis Aurelijos Babinskienės ir Kristinos Aržuolaitienės pašnekovų pristatyti ne savo vardais, jums tai abejonių žurnalisčių darbu nesukėlė – atvirkščiai, buvo daug palaikymo kalbintoms moterims ir pasirinktai temai. Prisipažinsiu, man buvo kiek netikėta matyti tokią bangą asmeninių prisipažinimų po paskelbtu tekstu. Jis, panašu, pataikė į itin skausmingą vietą ir paskatino moteris dalintis savo unikaliomis istorijos apie patirtą smurtą.

Kaip teigė žurnalisčių kalbinta Marina Pukelienė, Lietuvoje termino „akušerinis smurtas“ oficialiai nėra – teisės aktuose neminimas, metodikose ir medicininėje kalboje retai vartojamas. Tikrovė gi kitokia: akušerinį smurtą Lietuvoje teigia patyrusi kas dešimta gimdyvė. Tema vis dar nesulaukia deramo dėmesio viešojoje erdvėje, moterų patirtys, kalbintų eksperčių nuomone, dažnai nuvertinamos. Tad Aurelijos Babinskienės ir Kristinos Aržuolaitienės darbas buvo tas retas atvejis siekiant giliau pažvelgti į paraštėse atsidūrusias sveikatos apsaugos problemas.

Daugelis socialiniuose tinkluose komentavusių moterų prisipažino bijojusios šia tema kalbėti viešai, buvo įpratusios girdėti, kad medicinos personalas žino geriau. Nenuvertinant profesionalų darbo, šis straipsnis parodė, kad ilgamečiai darbo metodai ir didžiulė žinių asimetrija tarp pacienčių ir gydytojų per dažnai nulemia moterų patirčių menkinimą bei žmogaus teisių pažeidimus gimdymo metu.

Tekste skelbiamos pokalbių su gydymo įstaigų atstovais garso ištraukos leido išgirsti ne tik jų atsakymus, bet ir kaip žurnalistės reaguoja į pašnekovų teiginius ir atlieka interviu.

Korupcija sveikatos apsaugoje, gyventojų nuomone, yra viena didžiausių šalies problemų. Tad nekeista, kad Ryto Staselio interviu su ministru Arūnu Dulkiu buvo vienas skaitomiausių. Jame aptarta ir mažai minima reforma – greitosios medicinos pagalbos (GMP) centrų reorganizacija ir ambulatorinių, dienos paslaugų išplėtimas. Glaustai pristatydamas reformos esmę ir pateikdamas jau dabar gerai veikiančių pavyzdžių – kaip antai Joniškio ligoninės pertvarkymą atėjus naujam vadovui Martynui Gedminui – šis interviu sulaukė tik susidomėjimo ir nė vienos pastabos pokalbio eigai ar klausimams.

Bendra.lt manifestas skelbia, kad skaitytojų indėlis yra vertinamas ir laukiamas. Nors šį mėnesį Jūs neturėjote man klausimų dėl žurnalistų darbo kokybės, visada kviečiu man parašyti [email protected], jei tokių iškiltų. Juos visus perskaitysiu, o aktualiausius būtinai aptarsime su komanda ir Jums atsakysime.

Šis žurnalistinis darbas priklauso „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstai kritinio mąstymo laboratorijai", kuri yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Šis pasakojimas atspindi autorių nuomonę ir yra jų atsakomybė. APF neprisiima jokios atsakomybės už šiame tekste esančią informaciją.