Esu savamokslė, niekada nedirbau oficialaus žurnalistinio darbo - tiesiog tyrinėjau temas, naudodamasi žurnalistine prieiga. Todel mano darbai dažnai būna tam tikra sintezė - kažkas atėjo iš žurnalistikos, kažkas iš NVO, kažkas iš meno. Mano domėjimosi lauke: žmogaus, visuomenės ir pasaulio santykis (žmogaus teisės, socialinė politika, atminties politika, sociologija).

Turiu prisipažinti idealizuoju žurnalistiką - esu tas žmogus, kuris tiki , kad tekstas, nuotrauka, įrašas gali pakeisti pasaulį. Gal todėl, kad žurnalistų darbai tiek daug prisidėjo prie mano pačios pasaulėjautos? Patinka klausytis žurnalistų, pasakojant apie savo patirtis, iššūkius , su kuriais tenka susidurti yra ne tik puiki mokykla, bet ir motyvatorius. Galimybė dirbti redakcijoje ir stebėti kaip gimsta žurnalisto darbas, o vėliau matyti to darbo inspiruojamus pokyčius leidžia tarsi pajusti, kad viskas įmanoma. Įtraukiąją žurnalistiką dar jaukinuosi - ji priverčia nuoširdžiai pagalvoti : kaip atskleisti man rūpimą temą, kad ir skaitytojas norėtų pasidalinti savo patirtimis. Tarsi dar vienas pilietiškumo įrankis - žurnalisto ir skaitytojo bendradarbystė kartu kuriant pokyčius.