lt
Elektrėnai – po didinamuoju stiklu: kaip bendruomenių galia gelbėja gyvybes
Higienos instituto duomenimis, Elektrėnų savivaldybė yra raudonojoje zonoje. Joje 2023 m. nusižudė dešimt žmonių. Visi jie – darbingo amžiaus vyrai. Vis dėlto, kokios istorijos slepiasi už šių skaudžių įvykių, galima tik spėlioti, nes apie vyrus kankinusias problemas savivaldybė duomenų neturi. Regione gyvenantys vyrai mažai įsitraukia į savižudybių prevencijos programas. „Vyrų prisikviesti į mokymus sunkiausia. Dažniausiai juose dalyvauja moterys, vyrų – vos vienas kitas tėvas. Na, o būtent šiuose mokymuose kalbama apie pagalbos vyrams galimybes – tarp jų ir savitarpio pagalbos grupių paslauga, bet vyrų juose mažuma.“
Pasak Elektrėnų visuomenės sveikatos biuro direktorės Neringos Paulauskienės, tai yra viena iš priežasčių, kodėl regione organizuojant savižudybių prevencijos programas daug dėmesio yra skiriama pagalbos teikėjams. Tikimasi, kad žinutė apie teikiamą pagalbą lengviau plis pasitelkiant vietos bendruomenes ir jų lyderius, kurie gali motyvuoti ir suteikti pagalbą. Specialistė džiaugėsi, kad bendruomenės aktyviai įsitraukia į prevencijos procesą, – prašo vesti mokymus mokyklose, siūlo temas, kviečiasi psichologę, kitus specialistus. Vienas aktualiausių klausimų Elektrėnuose – psichologo etato didinimas, nes vis daugiau žmonių prireikia individualių konsultacijų. Kita prevencijos dalis – švietimas. Algoritmo pristatymas bendruomenėse, atnaujinti psichologinio atsparumo mokymai vyresnių klasių moksleiviams: kaip reaguoti girdint, kai draugai ar artimieji kalba apie savižudybę, kaip jiems padėti, papasakojama apie savitarpio palaikymo grupes.
Anot specialistės, pagrindinės savižudybių prevencijos problemos regione yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo su savivaldybei nepavaldžiomis institucijomis trūkumas. Dėl duomenų apsaugos ir atskirų veikimo algoritmų šios institucijos negali pateikti duomenų ar kitaip bendradarbiauti. „Tarkime, policijos komisariatas. Pareigūnai negali pateikti duomenų apie savižudybę, kol nėra įvykęs ikiteisminis tyrimas. Kadangi jų algoritmai ir teisės aktai visai kiti nei mūsų, negalime teikti pagalbos, kol nežinome, kad įvyko savižudybė“, – aiškina specialistė.
„Atrodo, paskambinsi 112, bet ne visada viskas taip paprasta, nes būtinoji greitoji pagalba yra vienas dalykas, o būtinybė teikti pagalbą, paramą ir tiesiog būti prie žmonių – visai kas kita“, – sako V. Juknevičienė.
Elektrėnų visuomenės sveikatos biuro direktorės teigimu, situaciją pakeisti padėtų bendras susitarimas tarp institucijų, kaip galėtų veikti bendra pagalbos teikimo sistema. Susitikimo su Sveikatos ministerijos atstovais metu šis klausimas buvo iškeltas, bet, pasak N. Paulauskienės, kol kas konkrečių sprendimų nebuvo pateikta.
Elektrėnus šių metų kovą sukrėtė skaudus įvykis, privertęs pasinaudoti įgytomis žiniomis, – iš gyvenimo pasitraukė moksleivis. Tuo metu mokiniai kalbėjosi su psichologu, aptarė, kokiomis temomis jiems reikėtų daugiau konsultacijų.
Pasak Elektrėnų savivaldybėje esančio Pastrėvio kaimo bendruomenės vadovės Viktorijos Juknevičienės, savižudybių prevencijos svarba bendruomenėje ypač išaugo po minėto atvejo.
„Atrodo, paskambinsi 112, bet ne visada viskas taip paprasta, nes būtinoji greitoji pagalba yra vienas dalykas, o būtinybė teikti pagalbą, paramą ir tiesiog būti prie žmonių – visai kas kita“, – sako V. Juknevičienė.
Po skaudaus įvykio Elektrėnuose pagalba buvo suteikta ne tik šeimai, bet ir bendruomenei.
Mokymus vedusi Elektrėnų psichologė Vida Grasiuvienė pristatė, kaip vyksta pagalbos teikimas, kuo kiekvienas bendruomenės narys gali prisidėti, kokią pagalbą siūlo savivaldybė, pasidalijo, kur žmogų galima nukreipti tolesnės pagalbos, kokia pagalba teikiama Lietuvos mastu.
2022 m. vienoje savivaldybės mokykloje įvykdytas tyrimas atskleidė, kad psichikos sveikatos tendencijos regione – negatyvios, tarp jaunimo vyrauja mintys apie savižalą. Specialistės teigimu, tai motyvavo bendruomenę prisijungti prie mokymų – buvo suprasta, kad pagalba svarbi dar prieš įvykstant skaudžiam įvykiui.
„Dalyvavo įvairaus amžiaus žmonių – nuo paauglių iki pensinio amžiaus. Neribojame, nes tai susiję su visomis grupėmis. Tada vyko 3 mėnesių savigalbos grupės, susitikimai su Visuomenės sveikatos biuro psichologe, fizinį aktyvumą skatinantys ir sąmoningojo kvėpavimo mokymai, kad būtų galima gerinti bendrą žmonių savijautą. Vėliau buvo atliekama papildomų tyrimų, kaip pakito gyventojų savijauta“, – sako specialistė.
Svarbiausi Elektrėnų savivaldybėje vykstančių programų vardikliai – dėmesys bendruomenėms ir informacijos sklaida, kad gyventojai žinotų, kur galima kreiptis pagalbos. Šiemet, bendradarbiaujant su biblioteka, pradėti įgyvendinti valgymo sutrikimų mokymai, nutukimo prevencinė programa, bendradarbiaujant su policijos pareigūnais vyko mokymai apie alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, platinama informacija, kur kreiptis pagalbos, surengti mokymai tėvams apie vaikų ir jaunimo psichotropinių medžiagų vartojimą. Pasak specialistės, vienas didžiausių iššūkių, įgyvendinant savižudybių prevenciją, nepasikeitė.
„Tai – baimė kalbėti apie problemą, baimė pripažinti, kad ši problema mano asmeninė ar šalia manęs, kai nenoriu su kažkuo susipykti, pasakydamas jam, kad pastebėjau jo problemą“, – teigia ji.
Pasak specialistės, svarbu akcentuoti ne tik savižudybės grėsmę, bet ir bendros emocinės ir psichinės sveikatos būklės, jos gerinimo svarbą – tai esą ir padės išvengti blogiausio. Specialistė pabrėžia, kad ateiti į bendruomenę su švietimo programomis neužtenka – reikia padėti pačiai bendruomenei suprasti situaciją, kodėl ir kokios pagalbos jai reikia, todėl pirmaisiais programos įgyvendinimo metais daug dėmesio buvo skiriama ir konkrečiai tiesioginei psichologinei pagalbai, jos palaikymui. „Kad ir kaip būtų, savižudybė, bandymas pakelti prieš save ranką paliečia visą bendruomenę, labai skaudžiai ją paveikia. Mes, ypač mažose bendruomenėse, esame pažįstami ir tai, kad buvo teikiama pagalba, žinome – netgi asmeniškai žinome, kam ji buvo reikalinga“, – teigia pašnekovė.
Bendruomenės dalyvavo kuriant ir Elektrėnuose veikiantį algoritmą – buvo kviečiamos dalytis, kaip mato svarbiausias regiono problemas.
Pasak V. Juknevičienės, svarbiausias bendruomenių įtraukimu pasiektas pokytis buvo tas, kad žmonės suprato, jog gali sulaukti pagalbos, kad jie neliks vieni su savomis problemomis.
„Nustebo patys žmonės. Gavo tiesioginį patvirtinimą, kad jie – ne vieni, kad jie gaus pagalbą. Tarkime, man negerai. Žinau, kad paskambinsiu ir man pasiūlys kelias išeitis. Galbūt tai bus tiesiog pokalbis, gal terapija, gal tiesioginis susitikimas, o gal pas mane atvyks pagalba?“ – pokyčius bendruomenėse iliustruoja Elektrėnų visuomenės sveikatos biuro direktorė N. Paulauskienė.
„Nustebo patys žmonės. Gavo tiesioginį patvirtinimą, kad jie – ne vieni, kad jie gaus pagalbą. Tarkime, man negerai. Žinau, kad paskambinsiu ir man pasiūlys kelias išeitis. Galbūt tai bus tiesiog pokalbis, gal terapija, gal tiesioginis susitikimas, o gal pas mane atvyks pagalba?“ – pokyčius bendruomenėse iliustruoja Elektrėnų visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Paulauskienė.
Specialistę džiugina tai, kad įgyvendinant prevencijos programas nebuvo pamirštos kaimiškos bendruomenės.
„Po savižudybių mokymų buvo surengti grupiniai susitikimai. Po jų paaiškėjo, kad žmonės nori sportuoti, o kai baigėsi projektas su Visuomenės sveikatos biuru, atsirado moteris, kuri pati mokosi ir sąmoningojo kvėpavimo, ir masažo, ir sveikos gyvensenos. Ji pati pasisiūlė kiekvieną trečiadienį pusę metų susitikti su vietos bendruomene, kur ji dalijasi savo patirtimi. Ji ir mankštas daro kartu su susirinkusiais, ir kalbasi apie mitybą. Tai taip pat tapo savotišku paskatinimu ir mūsų bibliotekoje inicijuoti veiklas, kurių metu būtų pasakojama apie sveiką gyvenseną“, – atskleidžia pašnekovė.
Organizuodama veiklas Pastrėvio bendruomenė dažnai kreipiasi į įvairias Elektrėnų institucijas. Vis dėlto specialistė norėtų matyti didesnį pačių gyventojų žmonių įsitraukimą. Bet ji supranta, kad pakeisti situaciją galima tik nuosekliai dirbant.
Pasak Elektrėnų Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės Aurelijos Kuzmičienės, kalbant apie prevencijos programas jaunuoliams labai svarbu užmegzti ryšį, todėl dėmesys skiriamas psichologinio stiprinimo, atsparumo, streso valdymo, emocinės įtampos, emocinės būklės, emocinės ir psichologinės sveikatos gerinimo mokymams. Pagal įstatymą jaunuoliams iki aštuoniolikos metų savižudybių prevencijos mokymai neorganizuojami, tačiau, esant poreikiui, paliečiamas ir savižudybių klausimas.
Pasak specialistės, Elektrėnuose jaunimui organizuojami įvairūs renginiai: minima pasaulinė Psichikos sveikatos diena, vykdomos diskusijos apie savižudybes, filmų peržiūrų vakarai, jaunuoliai gali ateiti atlikti depresijos testą, pasikonsultuoti. Tai padeda atkreipti dėmesį į psichologinę būseną ir prieš užklumpant depresijai. Elektrėnuose jau tradicija tapo ir dviračių žygis, skirtas paminėti savižudybių dienai. Prie šių programų prisideda ir aktyvūs Elektrėnų jaunuoliai.
Skaičiuojama, kad į šias veiklas kasmet įsitraukia apie 500 unikalių vartotojų, – į jas dažniausiai susirenka apie dvidešimt jaunuolių. Pasak 2023 m. įvykdytos jaunimo poreikių apklausos, jaunimas mato psichikos sveikatos prevencijos paslaugų poreikį ir nori daugiau veiklų, konsultacijų, tačiau ir dabar vykdomas iniciatyvas vertina teigiamai.
„Manau, kad labai svarbu tęsti savitarpio pagalbos grupes, kurių metu ir paliečiamos įvairios tuo metu tai grupei svarbios temos, tai – fizinės sveikatos stiprinimas, emocinės būklės gerinimas, įvairios įtampos ir streso valdymo praktikos. Manau, kad būtina toliau tai stiprinti, tai yra labai veiksminga, nes taip jaunuolis išmoksta susidoroti su kritine, asmenine situacija ar įvykiu, kuris jam galbūt yra skaudus“, – teigia pašnekovė.
Specialistės nuomone, kartais jaunimui sunku įsitraukti į veiklas dėl savo užimtumo. Kaip savižudybių prevencijos Elektrėnuose sėkmės istoriją ji išskiria savigalbos klubus. 2023 m. jau įvyko dešimt tokių susitikimų.
„Sėkmės istorija yra ta, kad jaunuoliai noriai susirenka, dalyvauja, klausosi, jiems įdomu ir yra pozityvus, teigiamas vertinimas apie grupę. Susitikimų temos visada šiek tiek transformuojasi, priklausomai nuo grupės dinamikos. Tai reiškia, kad kartais ateina jaunuolis su jam svarbiu klausimu ir yra atliepiamas jo poreikis bei papasakojama visiems plačiau, kaip spręsti vieną ar kitą situaciją. Tai yra galimybė išspręsti svarbų klausimą“, – paaiškina ji.
Tokių klubų veiklą specialistė mato kaip tęstinį projektą. Pasak jos, prasmingas laisvalaikio praleidimas yra svarbi prevencijos dalis – tai gali suteikti žmogui tuo metu reikalingą palaikymą.
Kas daroma kitur?
Higienos instituto duomenimis, 2022 m. didžiausias savižudybių skaičius buvo fiksuotas ne tik Elektrėnų, bet ir Radviliškio bei Varėnos savivaldybėse. Vis dėlto nepavyko rasti respondentų, kurie būtų pasinaudoję savižudybių prevencijai skirtomis paslaugomis Radviliškyje ar Varėnoje. Galima remtis tik institucijų pateiktais duomenimis. Tačiau kreipusis į Radviliškio savivaldybę, jos atstovai negalėjo pateikti informacijos apie įgyvendinamas savižudybių prevencijos iniciatyvas.
Tuo metu, pasak Varėnos rajono administracijos, 2023 metais Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendino dvejus Bazinius savižudybių prevencijos mokymus savivaldybės gyventojams, kuriuose turėjo galimybę dalyvauti asmenys nuo 16 metų. Šiais metais
taip pat įvyko vieni Baziniai savižudybių prevencijos mokymai, planuojami ir dar vieni. Nuo 2024 metų Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure veiklą pradėjo savižudybių prevencijos koordinatorius, kurio viena iš pagrindinių veiklos krypčių yra visuomenės švietimas. Vis dėlto savivaldybė negalėjo pateikti daugiau informacijos apie bendruomenės įsitraukimą į savižudybių prevencijos programas.
Norint pamatyti platesnį Lietuvos paveikslą savižudybių prevencijos srityje nutarta kreiptis ir į kitas Lietuvos savivaldybes. Buvo gauta informacija iš 11 savivaldybių apie jų teikiamas paslaugas. Kitų savivaldybių atsakymo vis dar laukiame. Bendra paslaugų, teikiamų savivaldybėse apžvalga patvirtina ekspertų išsakytą poziciją – Lietuvos savivaldybėse vyrauja savižudybių prevencijos programos dažniausiai nukreiptos į visuomenės švietimą ir tiesioginį konsultavimą.
|
Savivaldybė |
Teikiamos paslaugos |
|
Birštonas |
Savivaldybėje teikiamos prevencinės socialinės paslaugos – kompleksinės paslaugos šeimai, psichologinė pagalba. Esant poreikiui, organizuojamos pavėžėjimo (taip pat ir palydėjimo) paslaugos iki specializuotų centrų arba kitų paslaugų teikėjų. |
|
Druskininkai |
Savivaldybėje teikiamos psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų paslaugos. Druskininkų socialinių paslaugų centras turi intensyvios krizių įveikimo pagalbos komandą, kuri užfiksavusi krizės atvejį vyksta į vietą ir vertina situaciją, socialinius poreikius ir suteikia pagalbą (apgyvendina, suteikia higienos paslaugas, aprūpina drabužiais, maistu ir pan.), jei reikia, kviečia medicininę pagalbą arba policijos pareigūnus. Socialinių paslaugų centro specialistai teikia socialinę priežiūrą ir pagalbą į namus toms šeimoms, kuriose yra žmonių, kurie bando ar bandė nusižudyti. Palydi gydymo periodu – užregistruoja ir nuveža pas gydytoją, padeda nusipirkti vaistus ir panašiai. |
|
Ignalina |
Savivaldybėje nėra veikiančio savižudybių algoritmo bei palydėjimo paslaugos asmeniui po bandymo nusižudyti. Tačiau 2024 metais planuojamą steigti savižudybių koordinatoriaus pareigybę regione. |
|
Joniškis |
Savivaldybėje vykdomi Baziniai savižudybių prevencijos mokymai, skirti rajono gyventojams, suteikiama informacija apie galimą psichologinę pagalbą. Joniškio psichikos sveikatos centras nusižudyti ketinusiems asmenims teikia atvejo vadybos paslaugas. |
|
Marijampolė |
Savivaldybėje asmuo po bandymo žudytis ar išsakęs tokias mintis yra stebimas Marijampolės pirminio sveiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro darbuotojų iki 6 mėnesių. Psichikos sveikatos centro komandos nariai asmenis konsultuoja 1-4 kartus per mėnesį, ar dažniau jei yra poreikis (soc. darbuotojas, atvejo vadybininkas, med. psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas), o gydytojas psichiatras ar vaikų-paauglių psichiatras 1 kartą per mėnesį arba pagal psichikos būklę. |
|
Kazlų Rūda |
Savivaldybėje yra patvirtintas reagavimo į savižudybių riziką algoritmas, kuriuo vadovaujamasi. Taip pat sudaryta ir veikia Kazlų Rūdos savivaldybės psichologinių krizių valdymo grupė, kuri reaguoja į įvykius. |
|
Vilnius |
Šiais metais savivaldybė planuoja atnaujinti 2017 m. patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės savižudybių rizikos valdymo algoritmą, koreguojant ir suderinant jį su esama nacionaline politika, dėmesys nukreiptas į mokymo programų (SafeTalk ir ASIST) užtikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistams. Antakalnio ir Centro poliklinikose pradėtas vykdyti pilotinis projektas, kuriuo siekiama užtikrinti prieinamą, kokybišką, įrodymais grįstą specializuotą pagalbą asmeniui, patiriančiam savižudybės grėsmę, sudarant pacientams galimybę gauti trumpalaikės intervencijos paslaugą ambulatoriniame lygmenyje (ASSIP metodas). Vilniaus visuomenės sveikatos biure ir Karoliniškių poliklinikoje, įgyvendinamos priemonės užtikrinti emocinių paramos grupių ir individualių konsultacijų prieinamumą artimiesiems, gyvenantiems Vilniaus mieste. Vilniaus miesto savivaldybė, kasmet remia ir nevyriausybines organizacijas, kurios prisideda prie savižudybių prevencijos pagalbos teikimo Vilniaus mieste (psichologo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, pagalbos telefonu ir internetu linijos ir pan.). Vilniuje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir išgyvenusiems asmenims pagalba teikiama pagal savižudybės grėsmės nustatymo, pagalbos organizavimo ir teikimo tvarką. Tuo atveju, kai asmuo buvo gydomas stacionare po bandymo nusižudyti, atliekama atvejo vadyba t. y., išrašant pacientą iš stacionaro, duomenys perduodami jo psichikos sveikatos centrui, kur pacientas yra prisirašęs. Toliau pagalba tęsiama ambulatoriniame lygmenyje, sudarant tolimesnį pagalbos planą (psichiatrijos dienos stacionaras, psichiatro, psichologo konsultacijos ir kt.). |
|
Visaginas |
Savivaldybėje Rokiškio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologė teikia konsultacijas bandžiusiems nusižudyti, nusižudžiusių ir mėginusių nusižudyti asmenų artimiesiems. Taip pat organizuojami baziniai savižudybių prevencijos mokymai savivaldybių gyventojams.
VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos psichologai dalyvauja ASSIP metodikos taikymo mokymuose (trumposios terapijos po bandymo nusižudyti), po kurių netrukus bus pradėta taikyti efektyvi terapija asmenims, bandžiusiems nusižudyti. Įstaigoje diegiama šių asmenų priežiūrai atvejo vadyba, asmeniui sutikus dalyvauti sveikatinime, siūlomos atitinkamų specialistų konsultacijos. |
|
Vilkaviškis |
Rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rajono gyventojams kasmet organizuoja Bazinius savižudybių prevencijos mokymus. Rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure teikiamos individualios ir (ar) grupinės konsultacijos rajono gyventojams; Rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro ir Vilkaviškio rajono savivaldybės internetinėse svetainėse nuolat teikiama, atnaujinama informacija su kontaktais, kur kreiptis emocinės, psichologinės pagalbos; Nuo 2024 m. liepos 1 d. Biure bus įbarbintas savižudybių prevencijos koordinatorius. Rajono savivaldybėje veikia „Psichologinių krizių darbo grupė“, kurios paskirtis: savižudybių prevencijos sistemos savivaldybėje stebėsena; savižudybių prevencijos sistemos savivaldybėje specialistų palaikymas; statistinės su savižudybių prevencija susijusios informacijos rinkimas ir analizė (pavyzdžiui, ketinimai, mėginimai nusižudyti, savižudybės; psichologinės pagalbos teikimas šiais atvejais); psichikos sveikatos specialistų teikiamų paslaugų prieinamumo gerinimas; informacijos apie pagalbos galimybes viešinimas (lankymasis seniūnijose ir kt.); projektų, padedančių mažinti savižudybių mastą Savivaldybėje, vykdymas; psichologinės krizės valdymas įvykus savižudybei bendruomenėje (atkurti įprastą bendruomenės veiklą, užtikrinti psichologinės krizės paveiktiems bendruomenės nariams reikiamos pagalbos teikimą ir informuoti apie įvykį). |
|
Šilalė |
Patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės Psichologinių krizių valdymo grupės veiklos reglamentas, yra patvirtintas Reagavimo į savižudybių riziką Šilalės rajone algoritmas ir Reagavimo į vaikų (mokinių) savižudybių riziką Šilalės rajone algoritmas. |
|
Neringa |
Savivaldybės tarybai bus teikiamas sprendimo projektas, numatantis pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims algoritmus ir tvarką. |
PSICHOLOGINĖ PAGALBA
Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Skubi pagalba
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems
Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą
Pagalba organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms ar šeimoms po kritinių įvykių
(I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.)
(individualios psichologo konsultacijos gyvai, per „Skype“ ar „Messenger“)
Antakalnio g. 97-47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val.)
Emocinė parama teikiama jaunimui, budi savanoriai konsultantai
(visą parą kasdien)
I–VI 18.00–00.00
Emocinė parama vaikams, paaugliams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai
(I–VII 11.00–23.00 val.)
I–V 17.00–23.00
Atsako per 24 val.
Linija „Doverija“
Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai
I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
(visą parą kasdien)
I–V 17.00–20.00 val.
Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
(visą parą kasdien)
(kiekvieną dieną 17.00–22.00 val.)
Atsako per 24 val.
Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai
(I–V 10.00–14.00 val.)
Atsako per 72 val.
Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai
(I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.)
Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai
(I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.)
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba Psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.
