lt
Nekertamas medis pūva. Ar tai blogai?
Vilniuje, Gedimino prospekte, sausio 23–26 d. vyko didžiausias iki šiol ūkininkų protestas. Čia ūkininkai suvarė virš tūkstančio vienetų sunkiosios technikos. Prie ūkininkų prisijungė Privačių miškų savininkų asociacija ir apie penkiasdešimt miškavežių vairuotojų. Asociacijos nariai piktinasi sugriežtintu reguliavimu kertant privačius miškus ir teigia, kad taip ne tik atimamas jų pragyvenimo šaltinis, bet ir daroma žala miškui. Aplinkosaugininkai įsitikinę, kad miškininkai pirmiausia rūpinasi finansiniais interesais, o miškas egzistuotų ir nekertamas.
Ūkininkų protestas Gedimino prospekte. / Vaizdo pasakojimo stop kadras
Praėjusių metų gruodžio 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.
Tai reiškia, kad „Natura 2000“ teritorijose esančiuose miškuose kirtimai bent laikinai bus sustabdyti. Toks sprendimas, sako privačių miškų savininkai ir šio sektoriaus darbuotojai, varo juos į neviltį.
Bendra.lt žurnalistės nusprendė pasikalbėti su Gedimino prospekte protestavusiais miškininkais ir miškavežių vairuotojais ir išsiaiškinti, kokiomis nuotaikomis jie gyvena.
Miškavežio vairuotojas Evaldas
Popajumi save vadinantis miškavežio vairuotojas Evaldas iš Žemaitijos sako, kad vairuoti miškavežį jam didelis malonumas, o teismo sprendimą dėl kirtimų laiko neracionaliu: esą medžiai kertami todėl, kad juos kirsti reikia, o nukirsti medžiai per dvejus metus atsodinami. Evaldas prašo visuomenės pasistengti labiau suprasti jo profesiją ir nepykti ant miškininkų.
Iš Žemaitijos į protestą su miškavežiu atvyko ir Mindaugas. Jam svarbu savo dalyvavimu palaikyti bendraminčius, kitus privačių miškų sektoriaus darbuotojus. Teismo sprendimas dėl kirtimų jam taip pat atrodo neteisingas. Miškavežio vairuotojas sako esąs miško draugas. „Aš myliu mišką, jau matau, ar medis kreivas, aš nekraunu visų iš eilės. Aišku, aš nepjaunu, bet aš matau, katram sunku medžiui augt, katras pasmerkts, sausuolis, nuvirtęs, kur kas gali gyvent. Apie dvidešimt metų važinėju, tikrai išmanau“, – žemaičių tarme pasakoja Mindaugas.
Miškavežio vairuotojas Mindaugas
Tą pačią dieną, kai vyko protestai, Gedimino prospekte įsikūrusioje Lietuvos mokslų akademijoje diskutuota apie tvarią Lietuvos ateitį. Diskusijoje dalyvavo Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Specialistė sako šių protestų kontekste juntanti dviejų pasaulėžiūrų – egocentrinės ir ekocentrinės – skirtumą. Egocentrinė pasaulėžiūra teigia, kad žmogus yra centrinė pasaulio būtybė, atskirta nuo gamtos ir pranašesnė už gamtą, todėl gali naudoti kitus subjektus (gyvūnus, augalus, mineralinius išteklius ir pan.) savo reikmėms. Ekocentrinė pasaulėžiūra teigia, kad visi dalykai turi prigimtinę vertę, o augalo, gyvūno, uolienos, vandens ir pan. vertė nepriklauso vien nuo to, kaip žmonės gali juos panaudoti. Pagal šią pasaulėžiūrą, žmogus turėtų darniai sugyventi su gamta ir teikti pirmenybę ištisų gamtinių sistemų išsaugojimui.
Miškavežis priešais katedrą. / Vaizdo pasakojimo stop kadras
Prie miškininkų protesto simboliu tapusio miškavežio, pakrauto puvinio pažeistų eglių ir didžiuliu ąžuolu, aplinkosaugininkė susitiko su stambiu privačių miškų savininku, Privačių miškų savininkų asociacijos koordinatoriumi Mečislovu Balandžiu.
Privačių miškų savininkas Mečislovas Balandis./ Vaizdo pasakojimo stop kadras
Pasak M. Balandžio, jei žmogus neprižiūri ir nepjauna miško, miškas ima pūti, nes užkrėsti medžiai užkrečia vieni kitus. Jo teigimu, sugriežtinti ribojimai saugomose teritorijose esančių miškų kirtimams iššauks dar didesnių problemų miškuose.
L. Paškevičiūtė sako, kad tai, ką miškininkai vadina mirštančia mediena, aplinkosaugininkai vadina gyvastinga mediena. Tokios medienos miškuose, pasak jos, labai reikia, nes joje apsigyvena įvairios gamtos ekosistemos rūšys. Be to, sako specialistė, ne atsodintas, o savaime augantis daugiarūšis ir ilgaamžis miškas yra pajėgus pats kovoti su įvairiais pažeidimais.
Bendra.lt skatina oponuojančių nuomonių diskusiją ir siekia įtraukti į pokalbį skirtingas puses, kviesdama kurti dialogą.
Diskusija tarp Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės ir Privačių miškų savininkų asociacijos nario Mečislovo Balandžio
MIŠKŲ GRUPĖS:
Miškai miškų grupėms priskiriami pagal Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr.1171 (Žin., 2001, Nr. 84-2931; 2008, Nr. 68-2588). Pagal paskirtį ir nustatytą ūkininkavimo režimą išskiriamos keturios miškų grupės:
I miškų grupė – rezervatiniai miškai. Jiems priskiriami valstybiniai rezervatai, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatai, rezervatinės apyrubės. Šiai grupei priskirti miškai paliekami augti natūraliai, be žmogaus įsikišimo.
II miškų grupė – specialios paskirties miškai. Jie skirstomi į du pogrupius: a) ekosistemų apsaugos miškai (kraštovaizdžio, botaniniai, pedologiniai (dirvožemio), botaniniai-zoologiniai draustiniai, saugomi kraštovaizdžio objektai, priešeroziniai miškai, genetinės vertės medynai, vertingi ir etaloniniai medynai). Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas; b) rekreaciniai miškai (miško parkai, miestų miškai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti rekreacinės-estetinės vertės miškai). Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
III miškų grupė – apsauginiai miškai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai ir kiti draustiniai, laukų apsauginiai miškai, vandens telkinių apsaugos zonų miškai, kiti apsauginiai miškai). Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
IV miškų grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Jiems priskiriami ir valstybinių parkų ūkinių zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.
