Baigusi mokyklą svarsčiau dvi galimybes – studijuoti žurnalistiką arba kino vadybą. Įstojau į kino vadybą, tad tolesnė mano akademinė ir profesinė patirtis buvo susijusi su kino ir TV filmų gamyba. Tačiau paraleliai kaupiau ir žurnalistinę patirtį, dirbdama savanore Kišiniovo nepriklausomos žurnalistikos centre Moldovoje, dalyvaudama tarptautiniuose žurnalistų mokymuose ir lankydama šiuolaikinės žiniasklaidos kursus Lietuvos žurnalistikos centre. Natūraliai susiklostė, kad prisijungusi prie Media4Change projekto portale Bendra.lt tapau atsakinga už žurnalistinių darbų paįvairinimą vaizdine medžiaga. Ši patirtis man unikali tuo, kad paprastai į tolimuosius kraštus orientuotas mano žvilgsnis pagaliau nukrypo ir į gimtojo krašto regionus, per kuriuos pradedu pažinti visai kitokią Lietuvą.

Man visada buvo svarbi kitoniškumo tema. Keliaudama pastebėjau požiūrių įvairovę ir skirtingus kitoniškumo integravimo lygius. Nuo Afrikos šalių, kur kartais vos gimę kitokiais, tarkime, albinizmo genetinį defektą turintys kūdikiai, yra iškart užkasami po žeme arba dalimis parduodami raganiams, iki Indijoje pripažintos trečiosios lyties ir, be abejo, Didžiosios Britanijos, kur „kitokių" tiesiog nebėra, nes išskirtinumas ir individualumas yra sveikintinas, puoselėjimas ir uoliai integruojamas kasdienybėje. Dažnai pamąstau, kad man tikrai pasisekė, jog gimiau Europoje ir man negresia būti nustumtai nuo stogo už tai, kad esu LGBT bendruomenės dalis. Tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, aiškiai rodo, kad mūsų visuomenė dar nėra visiškai išsilaisvinusi nuo sovietmečiu vyravusio požiūrio į (kitokį) žmogų. Tikiu, kad bendra.lt taps svarbiu įrankiu siekiant teigiamų Lietuvos visuomenės mentaliteto pokyčių.