Apie autorę

Kristina Aržuolaitienė – ilgametę patirtį turinti žurnalistė, besidominti žmogaus teisių temomis. 15min.lt portale kartu su kolegomis ji sumanė ir įgyvendino tokius projektus kaip „Diskriminacijos radaras“, „Atvirumo galia“, „Mes lygūs“. 2016-aisiais apdovanota Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose – žiniasklaidos balso apdovanojimu.

Iliustravo Dagnė Maželienė , Ana Ogar-Zubel

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka: Žmogaus engimas – nusikaltimas senas kaip pasaulis. Teisinamas tradicija, vertybėmis, net Jėzaus žodžiais. Autorė nemoralizuoja. Tik pasakoja istorijas. Paprastoji diskriminacija – kaip paprastasis fašizmas. Dusina.

Diskriminacija: kada tu diskriminuojančio, o kada aukos kailyje ir kur paskųsti, jei nukentėjai?

Mano užduotis – papasakoti istorijas. Tikras istorijas. Ir atskleisti, kaip jaučiasi žmonės, į kuriuos buvo paleista diskriminacijos strėlė. Nepretenduoju į apibrėžimų ir įstatymų rinkinį, išguldytą sausa kalba, ar į traktatą, kuriame labai išsamiai būtų aptarta diskriminacija. Ne, kalbėsiu iš esmės. Aiškiai, paprastai ir suprantamai kiekvienam. Prieš leidžiantis į konkrečias istorijas, per kasdienius pavyzdžius jus supažindinsiu su diskriminacija – kas tai, kokia ji būna ir kaip ją atpažinti mūsų kasdienybėje. Taip pat papasakosiu jums, kuria kryptim turėtų plaukti jūsų skundai – kokios institucijos už tai atsakingos ir gali jums pagelbėti. Dažna(s) šiandien to dar nežino. Trumpa ir koncentruota pažintis su diskriminacija jums padės kasdieniame gyvenime, atsidūrus diskriminuojamojo pozicijoje, taip pat, viliuosi, kad prieš nevykusiai gašliai pajuokaudami(-os) ar pasielgdami(-amos) diskriminuojančiai, pirmiausiai (ne)sąmoningai įsijungsite „stop“ mygtuką ir pamąstę(-iusios), prisiminę(-usios) šias eilutes, nuspręsite rinktis pagarbų elgesį kito žmogaus adresu.

Mūsų Konstitucija sako, kad visi žmonės įstatymui, teismui, valstybės institucijoms ar pareigūnams yra lygūs. Žmogaus teisių suvaržymas ar privilegijų teikimas dėl jo asmens tapatybės bruožų, tarkime dėl lyties, amžiaus, rasės ar kitų priežasčių, yra laikomas diskriminacija.

Ji gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Pirmiausia, aptarkime – pirmąją. Tai – elgesys, kai dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės bei religijos žmogus sulaukia mažiau palankių sąlygų ir elgesio, nei kitas, sukritus panašiom ar tokiom pat aplinkybių kortoms. 

Diskriminacija lyties pagrindu. Tikriausiai su tuo esate susidūrę(-usios) daugelis. Ieškodami darbo nardote skelbimų portaluose, paspaudžiate ant „sekretorės“ pozicijos. Ir ką randate? Rašoma, kad sekretorės vietai užimti ieškoma žavi mergina. Prisipažinkite, kiek iš jūsų galvose išgirdus žodį „sekretorė“ iškart sumeta vaizdelį, kaip ilgakojė, figūringa, jauna moteris atkaukši nešina gardžią kavą? Ech, pakliuvote į stereotipinių mąstytojų gretas, o toks darbo skelbimas – tikrų tikriausia diskriminacija, nes aiškiai nurodoma viena, pageidaujama lytis. Tiesa, šiandien tokių skelbimų pasitaiko iš tiesų retai.

Kita situacija: esate du kolegos – vyras ir moteris, dirbantys analogišką darbą, turintys panašią partirtį ir kompetenciją, tačiau vyrui už jį mokama daugiau. Arba mintyse sumeskite tokį scenarijų: esate moteris, šiuo metu po širdimi jau nešiojate kūdikį ir ieškote darbo. Užsiminusi apie tai per darbo pokalbį, esate nepriimama. Arba dar kitaip: šiuo metu nesilaukiate, bet esate nepriimama, nes per darbo pokalbį užsimenate, kad netrukus kursite šeimą ir sąžiningai neslėpdama paklausta prisipažįstate, kad planuosite susilaukti vaikų. Taip, visais atvejais tai bus diskriminacija lyties pagrindu, kai su žmogumi elgiamasi mažiau palankiai dėl jo lyties ar lytinio tapatumo.

Diskriminacija dėl rasės (įskaitant dėl odos spalvos) ir etninės priklausomybės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės. Jei žmogus – romas ir dėl to nebuvo įdarbintas, jis yra diskriminuojamas. Jei juodaodis iš Dramblio Kaulo valstybės arba karo pabėgėlis, romas iš Ukrainos bando išsinuomoti butą ir jo negauna dėl savo odos spalvos ar tautybės, tai yra diskriminacija. Prieš  kelis metus teko atlikti žurnalistinį tyrimą-eksperimentą, bandant išnuomoti butą romei, juodaodžiui ir musulmonei. Prasčiausiai sekėsi romų tautybės moteriai. Vos paminėjus šią aplinkybę, nuomotojai tiesiog išsigąsdavo kaip velnias kryžiaus ir griežtai nukirsdavo: „Romei? Nenuomosiu“. Jei romų vaikų nepriėmė į privačią mokyklą, motyvuojant tuo, kad kiti moksleiviai nenorės su jais mokytis ar tam priešinsis jų tėvai, tai taip pat bus diskriminacija. Kitaip tariant, diskriminacija bus pripažinta tuomet, kai svarstyklės į vieną ar kitą pusę nusvers dėl žmogus rasinės ar etninės kilmės.

Jei atvykėlė iš Afrikos nepriimama į darbą, motyvuojant galimai klientų neigiama reakcija ar kultūriniais skirtumais. Arba jai pasiūloma kita pozicija, kur nereikėtų tiesiogiai kontaktuoti su klientais, motyvuojant minėtais argumentais. Ji – taip pat atsiduria diskriminuojamosios pozicijoje.

Kai ukrainiečiai vežėjai Lietuvoje dirba už mažesnį atlyginimą nei tokią pačią kvalifikaciją ir patirtį turintys lietuviai, kurie dirba analogišką darbą, tai taip pat yra diskriminacija. Jei Lietuvos lenkas, su akcentu kalbantis lietuviškai, negauna norimos aukštesnės pozicijos, kurioje reikia viešai komunikuoti, būtent dėl kalbinių galimybių – jis yra diskriminuojamas. Kai romė nepriimama dirbti vien todėl, kad darbdavys mano, jog šios tautos žmonės nepatikimi, tai – vėl diskriminacija. Kitaip tariant, visuomet, kai žmogus sulaukia mažiau palankaus elgesio dėl savo tautybės, pilietybės, šalies, iš kurios kilo, ar kalbos, jis yra diskriminuojamas.

Diskriminacija dėl socialinės padėties. Visais atvejais, kai žmogus sulaukia mažiau palankaus elgesio dėl savo išsilavinimo, kvalifikacijos ar mokymosi, turimos nuosavybės, gaunamų pajamų, valstybės paramos poreikio ar kitų su asmens finansine padėtimi susijusių veiksnių, jis tampa diskriminacijos auka. Įsivaizduokime, kad į prabangų grožio saloną ateina labai kukliai apsirengusi moteris. Kirpėja nužvelgusi ją nuo galvos iki kojų, mintyse nuteisia – ubagė, jos niekas čia neaptarnaus. Tai – diskriminacija. Jei vyriškis atitinka reikalingus kriterijus, keliamus norimam darbui, tačiau jo diplomas laikomas neprestižinio universiteto, tarkime, jis baigęs mokslus Maskvoje sovietiniais laikais, o dabar tebegyvena Lietuvoje, ir negauna darbo – taip, jis yra diskriminuojamas. Kai sandėlio darbuotojo darbui gauti reikalaujama puikių įgūdžių kompiuteriu ir mokėti anglų kalbą C1 lygiu – tai vėlgi yra diskriminacija, nes darbas yra nekvalifikuotas ir tokie reikalavimai yra pertekliniai.

Diskriminacija dėl relgijos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų. Jei su žmogum elgiamasi ne taip palankiai dėl to, kokią religiją, tikėjimą jis išpažįsta, dėl jo įsitikinimų ar pažiūrų, jis yra diskriminuojamas. Tarkime, moteris darbindamasi pasakytų, kad visuomet norės dėvėti burką (musulmonių moterų galvos apdangalas), o darbdavys su tuo nesutinka, nepateikdamas jokių objektyvių priežasčių. Marius restorane sukėlė skandalą dėl to, kad jo neaptarnautų musulmonas, „sveikinam“ jį – jis diskriminuoja padavėją, galimai išpažįstantį islamą. Portale pardavimų vadybininke dirbanti Aistė atsisakė dirbti su vienu iš klientų, motyvuodama tuo, kad ji propoguojanti gyvenime atsakingą elgesį – daro viską, kad prisidėtų prie mažiau taršos aplinkai, o šis klientas – viena iš daugiausiai teršalų į aplinką skleidžianti įmonė... Jos vadovas atsisakė patenkinti tokį darbuotojos norą ir leisti jai nedirbti su šiuo klientu, o jį galbūt patikėti kitiems kolegoms. Taip, taip – vėl diskriminacija.

Diskriminacija dėl amžiaus. Kai žmogus susiduria su mažiau palankiu elgesiu dėl savo priklausymo ar galimo priklausymo tam tikrai amžiaus grupei, jis yra diskriminuojamas. „Pienburnis mums nevadovaus“, – taip motyvuojant Saulius nepaskiriamas į aukštesnes, vadovaujamas pareigas. Tai – tikrų tikriausia diskriminacija dėl amžiaus. Kai darbo skelbime nurodoma, kad butikui ieškoma jauna(s) darbuotoja(s) – tai vėl diskriminacija. Kai atėjęs naujas vadovas kolektyvą „išsivalo“ nuo vyresnių darbuotojų, aiškindamas, kad „reikia šviežio oro gūsio“ – energingesnių ir veržlesnių, jis taip pat diskriminuoja dėl amžiaus.

Diskriminacija dėl negalios. Darbo kodeksas sako, kad darbdavys turi imtis priemonių, sudarydamas sąlygas žmonėms, turintiems negalią, įsidarbinti, dirbti, siekti karjeros ar mokytis, prireikus pritaikyti darbo sąlygas, nebent tai neproporcingai apsunkintų darbdavio pareigas. Kai žmogus dėl turimos negalios sulaukia mažiau palankaus elgesio, net tada, jei jis tinkamai pritaikius darbo aplinką, galėtų dirbti, jis yra diskriminuojamas. Ona dirba įmonėje ilgus metus, neseniai po avarijos ji įgijo fizinę negalią, tačiau nori grįžti į darbą. Paprašius darbdavio jai pritaikyti darbo aplinką, šis jos prašymo netenkino – taip, jis diskriminavo. Lina pranešė darbuotojui turinti psichikos sutrikimą, dėl kurio gali dirbti tik dienos metu. Ji sutarė su kolege, kad ji gali dirbti dieną, o vakarus paims Rita. Deja, vadovė nusprendė tokio susitarimo nepalaiminti, nepagrįsdama savo nenoro. Tai – vėl diskriminacijos situacija.

Diskriminacija dėl lytinės orientacijos. Artėja įmonės vakarėlis. Į elektroninį paštą įkrenta kvietimas, raginantis atsivesti ir žmonas, ir vyrus. Toks kvietimas diskriminuoja gyvenančius, turinčius santykius su tos pačios lyties partneriais. Visais atvejais, kai žmogus sulaukia mažiau palankaus elgesio, sąlygų dėl lytinės orientacijos ar galimos lytinės orientacijos, jis yra diskriminuojamas.

Dar viena diskriminacijos forma, su kuria žmonės, turintys fizinę negalią, susiduria kone kasdien, yra aplinkos nepritaikymas. Pavyzdžiui, laiptai į įvairius visuomeninės reikšmės pastatus. Juk tai neįveikiama kliūtis žmogui, judančiam vežimėlyje. Tokia situacija laikoma netiesioginė diskriminacija.

Diskriminacija gali reikštis ir priekabiavimu. Tai – nepageidaujamas elgesys, kai siekiama įžeisti arba yra įžeidžiamas žmogaus orumas dėl jo tapatybės bruožų. Taip pat priekabiavimu laikomas ir siekis sukurti arba sukūrimas bauginančios, priešiškos, žeminančios ar įžeidžiančios aplinkos. Kai darbe pravardžiuojate kolegą, laidote jo pusėn juokelius, pašiepdamas dėl jo amžiaus lyties, negalios ar kito tapatybės bruožo, jūs nesate šmaikštus – jūs diskriminuojate. Jei kolegė, turinti kalbos sutrikimą, tarkime, itin mikčioja, užsikerta, tyčia neįtraukiama į tam tikras darbines veiklas dėl savo kalbos problemos, ji taip pat diskriminuojama.

Seksualinis priekabiavimas – taip pat diskriminacija. Tai – nepageidaujamas užgaulus seksualinio pobūdžio elgesys su žmogumi – galintis būti išreikštas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek veiksmais. Seksualiai priekabiaujant, sukūrus bauginančią, priešišką, žeminančią ir įžeidžiančią aplinką, siekiama pakenkti arba yra pakenkiama žmogaus orumui. Šiuo metu mūsų šalyje galiojantys įstatymai numato apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo tik dvejose srityse – darbo santykių ir švietimo.

Dianos vadovas nuolat laido gašlius juokelius jos adresu, „netyčia“ prisiliečia, pliaukšteli per užpakalį – taip elgdamasis jis seksualiai priekabiauja. Karinos kolega įkyrus kaip reta – nuolat skambinėja jai po darbo, primygtinai kviečia susitikti po darbo valandų. Ji nekelia ragelio? Jam tai – signalas, kad reikia skambinti dar ir dar, o ne palikti žmogų ramybėje. Nesulaukęs balso kitame „laido“ gale, jis pažeria dešimtis žinučių. Šis kolega ne tik (ne)lengvai išprotėjęs, bet ir seksualiai priekabiauja. Lino viršininkė nedvipramiškai nuolat užsimena, kad atsidūręs lovoje su ja, jis greičiau pasiektų aukštesnę poziciją įmonėje arba jam nesutikus turėti seksualinių santykių – priešingai, jis būtų atleistas dėl kokio mažmožio – tai irgi diskriminacija ir seksualinis priekabiavimas.

Reikia žinoti, kad tam tikrais atvejais yra išimčių, kai aplinkybės iš pažiūros galinčios atrodyti kaip diskriminacija, nebus ja laikoma. Išimtys yra šios1:

• Įstatymu nustatyti apribojimai dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, draudimas parduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų amžiaus asmenims.
• Įstatymu nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą. Pavyzdžiui, dalyvaujant konkurse valstybės tarnautojo pareigoms užimti.
• Įstatymu nustatytais atvejais draudimas dalyvauti politinėje veikloje. Pavyzdžiui, lygių galimybių kontrolierius(ė) yra nepriklausoma(s) pareigūnas(ė), todėl jei yra kokios nors partijos narys(ė), eidama(s) pareigas privalo sustabdyti narystę. 
• Įstatymų nustatytos skirtingos teisės dėl pilietybės. Pavyzdžiui tai, kad Seimo narius renka tik Lietuvos piliečiai. 
• Įstatymu nustatytos specialiosios priemonės sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityse siekiant skatinti integraciją. Pavyzdžiui, programų, skirtų romų užimtumui didinti, parengimas ir jų įgyvendinimas.
• Įstatymu nustatytos specialiosios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui.
• Profesinės veiklos reikalavimai, kai tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis kriterijus. Šie reikalavimai privalo būti teisėti ir proporcingi. Pavyzdžiui, ieškant vairuotojo(s) teisėta reikalauti, kad kandidatas(ė) turėtų vairuotojo pažymėjimą.
• Įvairūs ribojimai ir specialieji reikalavimai, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, moterų įsitraukimą į technologijų sritį skatinančios programos.
• Atskirų sporto varžybų žmonėms su negalia rengimas.
• Speciali moterų apsauga nėštumo bei gimdymo ir vaiko žindymo laikotarpiu.
• Skirtingi karo prievolės reikalavimai moterims bei vyrams.
• Skirtingo pensinio amžiaus nustatymams moterims ir vyrams (išskyrus profesinių pensijų sistemas).
• Skirtingi fizinio parengtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, kuriais, atsižvelgus į biologinius moterų ir vyrų skirtumus, siekiama išsaugoti moterų sveikatą.
• Skirtinga tam tikrų bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Pavyzdžiui, specialių bausmės sąlygų sudarymas nėščioms bei turinčioms vaikų iki trejų metų nuteistosioms.
• Prekės ir paslaugos, skirtos vien ar visų pirma vienos lyties asmenims, kai toks aptarnavimas turi teisėtą tikslą, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

1 „Kas yra diskriminacija?“ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tinklalapis Lygybe.lt. https://lygybe.lt/lt/kas-yra-diskriminacija 

Kur skųstis?

Jei taip nutiko, kad atsidūrėte diskriminuojamojo pozicijoje ir šio reikalo taip palikti nenorite, galite skųstis. Tik kur ir ko galite tikėtis?

Dėl patirtos diskriminacijos galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Pastaroji veikia remdamasi dviem diskriminaciją apibrėžiančiais įstatymais – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu bei Lygių galimybių įstatymu. Pastarieji apima tokias viešojo gyvenimo sritis kaip valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veikla, švietimas, darbo santykiai, vartotojų teisių apsauga bei organizacijų ir asociacijų veikla. Tai reiškia, kad jei esate diskriminuojamas dėl, tarkime, todėl, kad kažkam skauda dėl jūsų išvaizdos – esate pusę kūno suvarpęs auskarais, lygių galimybių kontrolierius(ė) jums padėti negalės – pradėti tyrimo nebus galima. Jei skųsdamiesi dėl diskriminacijos tikitės gauti apvalią sumelę už patirtą žalą, nusivilsite, nes Lygių galimybių kontrolieriaus(-ės) sprendimai dažniausiai tik pagrūmoja pirštu – jie tik rekomendacijos nusižengusiems. Lygių galimybių kontrolieriaus galioje – įpareigoti nutraukti diskriminuojančią reklamą, skirti administracinę baudą. Įpareigoti atlyginti (ne)turtinę žalą, patirtą dėl diskriminacijos, yra tik teismo galioje.

Darbo santykių srityje apsaugą nuo diskriminacijos apibrėžia Darbo kodeksas. Jame teigiama, kad

darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo aplinkoje būtų vadovaujamasi nediskriminavimo ir lyčių lygybės principais. Diskriminacijos pagrindų sąrašas Darbo kodekse platesnis nei Lygių galimybių įstatyme, be to, nėra baigtinis, todėl apsauga nuo lygių galimybių pažeidimų yra platesnė. Besijaučiantys nukentėję dėl galimos diskriminacijos darbinėje aplinkoje gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją arba teismą. Šios dvi institucijos gali priteisti atlyginti žalą ar grąžinti į darbo vietą, jei žmogus su darbo vieta buvo priverstas atsisveikinti neteisėtai.

Baudžiamasis kodeksas draudžia diskriminuoti, kurstyti tai daryti, taip pat seksualiai priekabiauti. Už grupių ar organizacijų, kurios siekia diskriminuoti, kurstyti diskriminaciją, kūrimą ar dalyvavimą jų veikloje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Žmogus, susidūręs su tokio pobūdžio nusikaltimais, gali kreiptis į policiją bei prokuratūrą. Įrodžius atitinkamų žmonių kaltę, įvykdžius tokius nusikaltimus, jie baudžiami viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu.

Diskriminuoti draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Juo visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kuria kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, „kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Draudžiama ir tendencinga, šališka informacija apie religiją, kitų religijų diskriminacija. Reklamoje, teleparduotuvėje ir televitrinoje asmenys negali būti diskriminuojami dėl rasės, lyties, tautybės. Už šio įstatymo priežiūrą atsakingas žurnalistų etikos inspektorius(ė), todėl gyventojai, viešoje erdvėje pastebėje galimą diskriminaciją, gali kreiptis į jį(ją). Galiausiai, susidūrę su diskriminacija, galite kreiptis į žurnalistus, rašančius žmogaus teisių temomis – jie būtinai apie tai paskelbs. Susiekime!